Dauguma šiuolaikinių istorijų būna labai nuspėjamos. Mergina yra nepopuliari, mokosi mokykloje, ją vadina "moksliuke", bet į jos mokyklą persikelia mokytis koks nors gražus arba įžymus vaikinas, kuris įsimyli moksliukę. Žinoma, kaip gi be dramų? Mok...
Praėjo kelios savaitės. Buvo įvykusi dar viena repeticija mokykloje, dažnai susitikdavau su vaikinukais, o ir su mama santykiai pagerėjo žymiai labiau. Tėtis po to vakaro nesirodė pas mus kieme, tačiau šiandien jis paskyrė mums susitikimą. Labai jo nelaukiu, tačiau mama pasiryžusi užbaigti visus santykius su juo.
Taigi, mano rytas prasidėjo įprastai. Dušas, pusryčiai ir repeticija namuose. Man pabudus, mamos jau nebuvo, tad nusileidusi į pirmą aukštą pasidariau kavos ir pasileidau muzikos. Atsikėliau su gera nuotaika, tad išgirdusi muzikos garsus pradėjau šokti. Štai kaip prasidėjo mano rytas.
Apie pietus susitvarkiau namus ir išėjau pasivaikščioti. Kad ir kaip bebūtų liūdna, tądien buvo apsiniaukę ir kiek vėsu, tad apsirengiau šiltesnius drabužius ir nuėjau į paplūdimį.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Šalti orai man visada buvo prie širdies, tad neskubėdama vaikščiojau ir leidau pagaliau normaliai atsipalaiduoti. Taip pat norėjau pabūti viena, tad nieko nepranešiau savo draugams. Kaip visada per ausinukus klausiausi muzikos. Ėmiau džiūgauti kai išgirdau grojančią Korėjietišką dainą "Pentagon - Shine". Visada mėgau geras dainas ir nesvarbu kokia jos kalba dainuojamos, jei į jas įdedami jausmai.
Taigi, vaikščiojau paplūdimiu. Pūtė šaltas vėjas, o bangos neramiai daužėsi viena į kitą. Tai mane labai ramino.
Nelabai ką ir pamenu iš tos dienos. Vienintelis, mano atminty įstrigęs atsiminimas tądien, buvo susitikimas su tėčiu.
Namo grįžau apie penktą valandą vakaro. Nuėjau į dušą atsigaivinti, o po to pradėjau ruoštis susitikimui. Girdėjau, kaip mama grįžo namo po darbo ir nervingai lakstė po namus nerasdama sau vietos. Susiruošusi nusileidau į pirmą aukštą pas mamą.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Ir štai, atėjo ta akimirka. Pasigirdo mašinos variklis, kuris galiausiai buvo užgesintas ir beldimas į duris. Mama pravėrė duria ir išvydo jį. Mano tėvą, stovintį su dailku kostiumu. Jis palydįjo mus iki automobilio ir atsisėdo už vairo. Mes nuvažiavom į restoraną, kuris buvo užsakytas šiam vakarui. Mes atsisėdome prie savo staliuko ir tuomet prasidėjo visos "linksmybės".
- Mes atvykome čia viską išsiaiškinti, tad netemkime gumos. - ramiai, tačiau rimtai tarė mano mama.
- Dar ne visi susirinko. Kantrybės. - atsakė jis, net neatsisukęs į ją.
- Kaip suprasti, ne visi atvyko? - suglumusi paklausė mano mama ir po jos žodžių, į restoraną įžengė mano tėvo žmona ir jos du vaikai. Jie priėjo prie mūsų staliuko ir atsisėdo už jo.
- Dabar galime pradėti. - abejingai tarė tėtis. - Na, Sofija, dar nepakeitei savo nuomonės dėl pavardės? - kreipėsi į mano mamą.
- Ne, - ryžtingai atsakė ji.
- Tuomet siūlau susitarimą. Tu gali arba pasikeisti pavardę, arba leisti Lunai nuo rugpjūčio iki rugsėjo pagyventi pas mane.
Aš netekau žado. Buvau pasimetusi. Ar man pasigirdo? Ar jis tikrai siūlo man mėnesį praleisti pas jį?
- Ar man pasigirdo? - tariau suglumusi. - Tu rimtai man siūlai pasilikti mėnesiui pas Tave, kai dar prieš kelias savaites išvadinai mane šlykščiais žodžiais, trenkei antausį ir pasakei, kad gyvenime nenori manęs daugiau matyti, nes aš esu klaida? - buvau pikta. Mačiau, kaip mama atsisuka į mane. Ji nieko nežinojo apie tą įvykį.
- Nekalbėk su mani vyru tokiu tonu, - piktai tarė jo žmona.
- Atleisk, o Tu man kas? - atsisukusi į ją išrėžiau. Mačiau, kaip ji pasimetė. Šalia jos sedėjęs jos sūnus ėmė žiūrėti į mane susidomėjęs.
- Gana! - užrėkė mano tėvas. - Tu to nusipelnei.
- Ach, visai pamiršau. Tu gi pas mus įžymybė. Tačiau ar Tavo gerbėjai žino kaip elgiesi su savo dukra? Ar jie žino, kad palikai mane ir mano mamą ir nesuteikei jokios pagalbos? Ar jie tai žino? - atsistojau. - Manau, kad žurnalistams ši infirmacija labai patiks.
Mano tėvas susiraukė. Nuo jo veido dingo abejingas žvilgnis. Jo veidas persikreipė į priešingą pusę, o ant kaktos iššoko kraujagyslės.
- Vaikeli, nedrįsk man grąsinti, - nuo savo kedės atsistojo ir mano tėvas.
- Antraip kas? Dar kartą man trenksi? - pašaipiai tariau ir nusijuokiau. - Nesijaudink, manau, kad Tau bus blogiau negu man. Matai, aš vis dėlto Tavo vaikas, tad nesu angeliukas, nes mano venomis teka Tavo suterštas kraujas. Taip kad būk atsargus su savo žodžiais ir veiksmais prieš mane ar mano mamą, nes po to gali smarkiai pasigailėti, TĖTUK.
