Dauguma šiuolaikinių istorijų būna labai nuspėjamos. Mergina yra nepopuliari, mokosi mokykloje, ją vadina "moksliuke", bet į jos mokyklą persikelia mokytis koks nors gražus arba įžymus vaikinas, kuris įsimyli moksliukę. Žinoma, kaip gi be dramų? Mok...
- Atleisk, aš nežinojau. - nuleidęs galvą tarė Trevis.
- Nesijaudink. Viskas gerai. Nematau jokios tikslo dėl to liūdėti. Jis tiesiog kilo karjeros laiptais ir turėjo atsikratyti svorio, kuris jam trukdė.
- Mano mama taip pat paliko šeimą dėl karjeros ir turtingesnio, nei mano tėvas.
- Duok žaibą. Mes abu esam atliekos šiame pasaulyje, kuriomis visi atsikrato. - ištiesiau jam kumštį.
- Tu teisi. - jis nusijuokė ir sutrenkė su manimi kumščiais.
- Papasakok ką nors apie save. Kokia Tu asmenubė iš tiesų. - smalsumas mane žudė.
- Na, man 18 metų. Šiemet bus paskutiniai metai mokykloje. Turiu jaunesnę sesę kuriai 16-ka ir vyresnį brolį, kuriam 21-ri. O aš. Aš nuo vaikystės buvau mokomas, kad turiu visur ir visada būti geriausias. Kad turiu būti aukštumoje ir į tuos, kurie yra paviršutiniški žiūrėti iš aukšto. Kaip ir sakei, esu iš pasiturinčios šeimos, tad visuomet gaudavau tai, ko norėdavau. Tačiau tai jau įgriso.
- O dėl savo arogantiškumo draugų bent turi?
- Taip.
- Įrodyk. - jis pasimetė, po šių mano žodžių.
- Kaip?
- Parašyk 10-čiai iš jų, kad turi problemų ir Tau reikia pagalbos. Jų atsakymas viską pasakys. Jei bus bent du, kurie sutiks padėti, padarysiu vieną dalyką, kurio paprašysi.
- Bet kokį dalyką? - jis pažiūrėjo į mane ir pakėlė vieną antakį.
- Taip, kadangi aš įsitikinusi, kad jie yra draugai, nes jiems kažko iš Tavęs reikia. Gal geros reputacijos mokykloje, gal pinigų, nežinau. Tačiau esu tuo įsitikinusi 99%. Bet jei iš jų neatsiras dviejų, kurie sutiks padėti, Tu padarysi vieną dalyką, kurio paprašysiu aš.
- Gerai. Tai susitarimas.
*Po 20 minučių*
- Tu buvai teisi. - jis nusiminė. Numetė telefoną ir nuleido galvą.
- Tai aš jau galiu Tau liepti padaryti vieną dalyką?
- Susitarimas yra susitarimas.
- Tuomet palauk minutėlę. - aš atsikėliau ir nuėjau į antrą aukštą.
Pasiėmiau telefoną ir paskambinau Lukui.
L - Lukas; A - aš
L - Klausau? A - Sveikas, atiprašau, kad taip vėlai skambinu, bet Tu dabar užsiėmęs? L - Ne, o kažkas nutiko? A - Man reikia su Tavimi susitikti ir pakalbėti. Galim po 20minučių susitikti paplūdimy? L - Jo, žinoma. A - Ačiū labai. Tuomet susitiksim paplūdimy. Čiau.
Aš atbėgau į pirmą aukštą pas Trevį.
- Dabar įdėmiai klausyk. Aš apgailestauju, kad iš Tavo draugų, nebuvo nė vieno tikro, tačiau suprask, tokių dviveidžių yra labai daug. Tačiau turiu vieną pažįstamą, kuris yra tikrai geras žmogus. Ir Tavo užduotis bus tokia - mes nueisime po 20 minučių į paplūdimį ir Tu turėsi jo atsiprašyti ir su juo susibemdrauti. Jei tai padarysi, aš pagalvosiu apie Tavo pasiūlymą dėl pasimatymo, - jis nudžiugo. - tačiau priešingu atveju, mane galėsi pamiršti.
- Kas tas žmogus ir kodėl aš turėsiu jo atsiprašyti?
- Pamatysi pats.
- Gerai. Aš sutinku. O dabar eik apsirenk šilčiau, kadangi dabar vis dėl to yra 23:30 ir lauke šalta.
- Gerai, mamyte. - pavarčiau akis ir nubėgau į savo kambarį persirengti.
Ops! Esta imagem não segue nossas diretrizes de conteúdo. Para continuar a publicação, tente removê-la ou carregar outra.
- Eime? - persirengusi paklausiau Trevio.
- O Tu tikrai labai graži, - tai pasakęs jis nusišypsojo savo miela šypsena.
- O Tu vis dar šiknius, - iškišau jam liežuvį ir nusijuokiau, - keliaujam, juk nenorim priversti jo laukti.
- Eime, - jis linktelėjo ir nusišypsojo.
Mes išėjome iš namų. Aš užrakinau juos ir pasivujau Trevisą. Mes atėjome į paplūdimį. Buvo taip ramu. Vėjas kedeno mano plaukus, bučiavo veidą ir žaidė su mano megstuku. Smėlis po mano kojomis girgždėjo, kai pro jį ėjome. Vandenyno bangos kilo ir leidosi, lyg šokdamos lėtą valsą. Buvo gera čia būti tokiu laiku. Čia buvo gera ir ramu.
- Link mūsų kažkas ateina, - tarė Trevis.
- Tai tikriausiai jis. - ramiai tariau, net neatsisukusi į jo pusę.
- Ką jis čia daro? - piktai paklausė Lukas, priėjęs prie mūsų.
- Čia Tu ką čia veiki? - gan pašaipiai paklausė Trevisas.
- Pirma. Lukai, atsiprašau, kad taip šiurkščiai su Tavimi kalbėjau anksčiau ir tuo labiau apsisukusi išėjau. O antra. Trevisai, įvykdyk mūsų suaitarimo dalį.
Trevisas atsiauko į mane pagiežos pilnu žvilgsiu. Jis sugniaužė kumščius.
-"Manau bus įdomu" - nusišypsojau ir atsitraukiau nuo jų.
