Kitokia istorija

XII DALIS

Taip, tai Lukas. Jis pamatęs mane sustojo. Peiėjau prie jo ir pasisveikinau. Jis iš už nugaros ištraukė puokštę spalvotų gerberų (tai mano mėgstamiausios gėlės). Aš išraudau. Jaučiau, kaip mano skruostai ima kaisti.

- Gražios gėlės gražiai merginai susipažinimo proga ir kaip padėkos ženklas. - jis tai sakęs šypsojosi. Padavė man gėles ir aš dar labiau išraudau. Paėmus gėles nuleidau galvą į žemę.

- Lukai, nereikėjo. - nedrąsiai tariau.

- Na, aš norėjau Tave nustębinti ir pamaniau, kad Tau turėtų patikti, - jis nusuko žvilgsnį į dangų ir pirštais pradėjo sukti savo plaukus. Iš jo veido bei elgesio galėjau suprasti, kad nervinasi.

- Jos nuostabios. Ačiū Tau labai, - padėkojau, norėdama jį kiek padrąsinti ir tai padėjo. Jis žvelgė man į akis ir šypsojosi. Nuoširdžiai šypsojosi.

- Na, eime? - kiek patylėjęs tarė Lukas. Aš linktelėjau ir mes pradėjom žingsniuoti. Kokias geras 10 minučių mes juokelės, juokavom, plepėjom iki kol priėjom paplūdimį. Jį pamačiusi aš netekau žodžių. Jis švyti, tiesiogine to žodžio prasme. Visur prikabinta lempučių, pastatyta daug staliukų. Iš kairės pusės buvo didelė scena, šalia kurios buvo kalonėlės ir dj. Čia buvo neapsakomai daug žmonių.

- Šindien čia vyksta karaoke vakaras, po kurio bus koncertas. Maniau, kad Tau turėtų tai patikti. - po ilgos tylos ištarė Lukas.

- Aš neturiu žodžių kaip tai nuostabu.. - tai viskas, ką aš galėjau ištarti.

- Eime, mums yra paruoštas staliukas. - nusušypsojo Lukas, paėmė mane už rankos ir nusitempė į paplūdimį. Priėjome staliuką su užrašu "Luna ir Lukas", atsisėdom ir stojo nejauki tyla.

- Umm.. Tu.. Tu gražiai atrodai, Luna.

- Dėkui, - nuleidau galvą į žemę ir vėl jaučiau, kaip mano skruostai ima kaisti.

- Papasakoks ką nors apie save. - tarė Lukas. - Aš noriu Tave geriau pažinti.

- Na, seniau, prieš atsikraustant čia, gyvenau netoli Santa Monikos. Tai labai graži vieta, bet nelabai draugiški žmonės.

- O kodėl jūs persikraustėt?

- Tai labai ilga istorija.

- Na, mes laiko juk turim į valias, - jis nusišypsojo.

Tad aš pradėjau jam pasakoti apie tėtį, apie mokyklą, apie draugus, tačiau neminėjau nė vieno vardo.

- Užjauęiu, kad Tau reikėjo tai išgyventi. - išklausęs mano istoriją tarė Lukas. - Tačiau manau, kad žinau, kaip galiu dabar Tau pakelti nuotaiką.

Jis atsistojo ir nuėjo iki scenos, prie kurios buvo dj. Jie kažką pasikalbėjo ir pasigirdo žodžiai :

- Luna, kviečiame Tave ant scenos.

Aš pasimečiau. Tačiau iš lėto atsistojau ir lėtau ėjau link scenos.

- Gražuole, kokią dainą norėtumei atlikti? - tarė dj.

- A - aš? - kiek pasimeturi išlemenau.

- Lu, nesijaudink. Juk sakei, kad Tau patinka dainuoti, tai prašau, scena Tavo. - ištarė Lukas paduodamas man į rankas mikrafoną ir nuėjo atsisėsti prie mūsų staliuko. Aš priėjau prie dj ir į ausį pakuždėjau dainą. Jis nusišypsojo, palinksėjo man, o aš atsistojau per vidurį scenos.

"Šai mano dingęs balsas"
"Tavo balsas gali prasiskverbti į kitų širdis"
Tai man sakė Tobis. Šie žodžiai privertė mane dainuoti iš visos širdies ir štai, jau laikas.

- Pas mus ant scenos stovi nuostabi mergina Luna! Paplokite jai už jos drąsą! - šuktelėjo dj. - Šiandien ji atliks tikrai galingą dainą. Tad paklausykime! Luna atlieką dainą "Sorry not sorry". Scena Tavo.

Po jo žodžių pasigirdo melodija.

Susikaupk ir priversk jų širdis spurdėti - tariau sau.

Aš dainavau. Dainavau iš visos širdies. Muzika, tai mano stiprybė. Tai vienintelis dalykas, kuris manęs niekada nepalieka. Muzika - vienintelė mano atgaiva. Tai vienintelis dalykas leidžiantis man kvėpuoti. Dainuodama - aš laisva.

Tobi, ar girdi mane? Ar girdi mano balsą? Ar girdi kaip aš pasikeičiau? O Tu, Markai? Ar girdi mano balsą? Ar girdi, kaip mano širdis įsijautusi dainuodama? Ta pati širdis, kuri nebejaučia džiaugsmo, po Tavo išvykimo. Aš pasiilgau Tavęs. Aš pasiilgau jūsų abiejų. Prašau, išgirskit mane. Maldauju, grįškit pas mane.

Aš baigiau dainuoti. Stojo tyla. Tačiau ji nebuvo ilga. Po kelių akimirkų visi pradėjo ploti, visi pradėjo rėkti "pakartot". Visi džiaugėsi. Ir aš atsikvėpiau. Aš pasiekiau jų širdis. Visų, išskyrus tų, kurių širdis tikrai norėjau pasiekti. Tačiau dar ateis tas laikas.

Jau greitai.