Dauguma šiuolaikinių istorijų būna labai nuspėjamos. Mergina yra nepopuliari, mokosi mokykloje, ją vadina "moksliuke", bet į jos mokyklą persikelia mokytis koks nors gražus arba įžymus vaikinas, kuris įsimyli moksliukę. Žinoma, kaip gi be dramų? Mok...
Prabundu visa išpilta šalto prakaito. Mano kvėpavimas neramus ir greitas. Pajaučiau, kaip mano akyse kaupiasi ašaros.
" - Prižadėk, kad daugiau niekada neverksi. Tavo ašaros skaudina mane ir daužo mano širdį į tūkstančius mažų gabalėlių.
- Gerai, Markai."
Po šio prisiminto pokalbio aš perbraukiau ranka per savo veidą ir tariau :
- Tu jam prižadėjai. Nedrįsk laužyti pažado, Luna, nedrįsk.
Ištarusi šiuos žodžius, atsikėliau iš lovos. Atsidariusi dėžę su užrašu "drabužiai" išsitraukiau kelnes ir šiltą megztinį. Apsirengiau. Išėjau į lauką.
Nežinau kodėl, bet atsisėdau ant supynių ir ėmiau suptis. Nepatikėsit, bet jaučiausi laiminga. Galvoje skambėjo mano vaikystės daina, kurią dainuodavau su Marku. Besisupdama net nepajaučiau kaip ėmiau dainuoti ją.
"Twinkle, twinkle, little star How I wonder what you are. Up above the world so high Like a diamond in the sky Twinkle, twinkle, little star How I wonder what you are!"
Mano veide pasirodė šypsena. Aš vis kartojau ir kartojau šį posmelį, vėl ir vėl, ir vėl... Dainuodama prisiminiau tuos gerus laikus, kai žaisdavau su juo, kai mano tėtis mus vežė į pramogų parką, kol mūsų mamos būdavo darbe. Galvojau apie tai. Daug galvojau. Tačiau supynėms sustojus, baigėsi ir mano šviesūs prisiminimai. Šypsena jau nebuvo tokia plati, akys nebežibėjo iš džiaugsmo, o ir lūpos nebeištarė nė vieno dainos žodžio.
Likau tik aš..
Grįžau namo. Laikrodis išmušė puse penkių. Laikas rengtis ir eiti pabėgioti. Persirengusi į sportinę aprangą, apsiovusi sportinius batelius - išbėgau.
Bėgdau pro paplūdimį. Pūtė gal šaltas vėjas. Bangos lyg patrakusios daužėsi į krantą bei į netoliese esančius akmenis. Žmonių visai nebuvo. Toks jausmas, kad visas miestelis išmirė. Tai vertė mane jaustis kiek nemaloniai, tačiau nuvijus šias mintis į šalį bėgau toliau.
Grįžusi namo palindau po dušu. Jis visuomet atgaivina ir priverčia pasijusti geriau. Grįžau į kambarį, persirengiau ir pasiėmiau telefoną. Nustebau radusi atėjusią žinutę.
Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
Koks Lukas? Iš kur jis turi mano numerį? Mes iš vis pažįstami? - štai mintys kurios sukosi mano galvoje. Man buvo įdomu sužinoti kas jis, todėl atrašiau.
Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
