Kitokia istorija

LXX DALIS

Kelionė iki klubo buvo gan tyli, tačiau linksma. Visą kelią grojo garsi muzika, pagal kurią visi dainavo ir tūsino iš visos širdies. Džiaugiuosi, kad visos kelionės metu nebuvo nejaukios tylos.

Taigi, atvykome į galutinę vietą. Kailas pasistatė mašiną, o Momo nuvedė mus į klubą. Žinoma, jei ne jis, manęs nebūtų įleidę į vidų dėl amžiaus, tad už tai esu dėkinga.

Nežinau kodėl, bet viskas ko tuo metu norėjau, tai buvo gerai pašokti, kiek išgerti ir grįžus namo įsiutinti tėvą.

Kol Momo kalbėjo su savo grupe, aš su Kalebu nuėjome gėrimų. Prie baro stovėjo labai graži barmenė. Ji buvo juodų plaukų, buvo prasivėrusi nosy auskarą, o jos akys žibėjo nuo klube besikeičiančių spalvų.

- Prašyčiau vieną viskio ir... - atsisuko į mane klausiamu žvilgsniu Kailas.

- 5 geriausius jūsų šotus! - surikau jai. Mergina pradėjo juoktis.

- O Tu negaišti laiko veltui, - tarė ji ir mirktelėjo man. - Pradedi man patikti. Aš Džeidė.

- Aš Luna, - atsakiau jai.

- Tuoj atmešiu jūsų užsakymą, saldainiukai, - tarė ji ir pradėjo ruošti mums gėrimus.

Po poros minučių aš jau gėriau savo šotus, Kalebas šoko su barmene, o Momo vis dar nebuvo. Tačiau man buvo linksma. Jaučiau, kaip alkoholis kiek duoda į galvą, tačiau tai tik dar labiau mane užveda ir priverčia šokti. Nieko nelaukusi užbaigiau paskutinį stikliuką ir nuėjau į šokių aikštelė.

Šokau iš visos širdies, nors ir viena, tačiau neilgam. Prie manęs priėjo labai išvaizdus vaikinas. Jo blondiniški, kiek susivėlę plaukai krito jam ant akių, o jo žydros akys žvelgė į mane.

- Ką tokia graži mergina veikia čia viena? - paklausia jis.

- Šoku, - atsakiau nesustodama judėti pagal dainos ritmą. Jis nusijuokė.

- Tuomet gal galiu prisijungti prie Tavęs? - paklausė jis ištiesdamas man ranką.

- Argi aš galiu pasakyti "ne" tokiam gražuoliuj, - nusijuokiau ir padaviau jam savo ranką.

Toliau viskas klostėsi nuostabiai. Mes šokom nesustodami. Daina ėjo viena po kitos, o mes nesusyodama šokom. Man buvo be galo linksma. Tačiu galiausiai muzika nutilo ir kažkas pristatė Nomo grupę. Jie užlipo ant nedidelės scenos ir prisistatę pradėjos dainuoti.

Tuo tarpu aš su vaikinuku nuėjom atgal iki baro ir užsisakėm po kokteilį.

- Taigi, - taria jis gurkštelėdamas savo gėrimo. - Koks Tavo vardas, princese?

- Luna, - atsakiau jam ir nusišypsojau. - O Tavo, gražuoli?

- Liamas, - tarė jis ir nusijuokė.

Mes prasedėjom ir prakalbėjom visą laiką, kol kiti klausėsi koncerto. Man tai nerūpėjo. Vis dar buvau pikta ant Momo, o Kailas taip pay kaip ir aš norėjo gerai praleisti laiką.

- Nori išeiti iš čia? - paklausė Liamas.

- Ouuuu... - nutęsiau aš. - Atleisk, bet aš ne tokia.

- Ne ne ne, Tu ne taip supratai, - pasimetė jis. - Netoliese yra piceriją dirbanti visą parą. Pamaniau, kad norėtumei užbaigti mūsų pokalbį kiek nuošalesnėj vietoj ir ten, kr bent kiek tyliai.

- Atleisk, Liamai, - susigėdau aš. - Iš pradžių, kad taip pagalvojau ir dar už tai, kad negaliu. Čia yra mano brolis ir jo draugas su kuriais atvažiavau ir nenoriu jų palikti.

- Viskas gerai, - jis nusišypsojo ir paėmęs iš barmeno tušinuką ant mano rankos užrašė numerį. - Štai, jei kartais norėtumei pratęsti pokalbį - parašyk man.

- Būtinai, - tariau aš ir jis pabučiavo mane į skruostą ir atsisveikinęs išėjo.