Kitokia istorija

XXIV DALIS

Užėjau į namus. Nusiovusi batus nuėjau į virtuvę, kur mama gėrė arbatą. Pamačiusi mane gurkštelėjo ir tarė :

- Kur buvai?

- Aš buvau su draugais. Mes bėgiojom ir po to nutarėm išsimaudyti. Atleisk, kad taip vėlai grįžau. - ji kiek patylėjo.

- Kaip Tau šiandien sekėsi?

- Visai neblogai, - tariau. - Repeticiją perkėlė į šiandien, tad jau susipažinau su keliais mokiniais su kuriais dainuosiu rugsėjo pirmąją. - nusišypsojau.

- Kaip šaunu. Ir kokią dainą nutarėt dainuoti?

- "Drag me down"

- Būtinai ateisiu paklausyti kaip dainuoji, o dabar eime miegoti. - kiek pavargusi tarė mama.

Aš linktelėjau. Norėjau jai papasakoti apie tėvą, tačiau nepajėgiau. Mūsų santykiai pagerėjo, mes pradėjom daugiau šmekėtis ir juoktis kartu. Aš nenoriu viso to sugadinti. Nepyk mama...

Atsiguliau į lovą. Niekaip negalėjau užmigri. Galvoje sukosi tiek daug minčių, kurios nedavė man ramybės, pavyzdžiui, tėvas - aš nemaniau, kad jis gali būti toks šiknius, Tobis - aš pagaliau jį radau, tik nežinau kaip man dabar elgtis, Markas - aš beprotiškai noriu su juo susitikti, bet kas tada? Ką aš jam pasakysiu? Apie ką mes kalbėtume? Žodžiu, visa tai man neleido miegoti.

Atsikėliau iš lovos ir nuėjau prie lango. Jį atsidariusi, atsisėdau ant palangės ir iškišau kojas į lauko pusę. Kadangi buvo gan vėsu, apsiklojau pledu ir stebėjau žvaigždes. Taip ramiai sedėdama pradėjau niūniuoti, o galiausiai ir dainuoti.

"'m gonna make a change,
For once I'm my life
It's gonna feel real good,
Gonna make a difference
Gonna make it right

As I, turn up the collar on
My favorite winter coat
This wind is blowing my mind
I see the kids in the streets,
With not enough to eat
Who am I to be blind?
Pretending not to see their needs

A summer disregard, a broken bottle top
And a one man soul
They follow each other on the wind ya' know
'Cause they got nowhere to go
That's why I want you to know

I'm starting with the man in the mirror
I'm asking him to change his ways
And no message could have been any clearer
If you want to make the world a better place
Take a look at yourself, and then make a change"

Po šios dainos aš atsipūčiau. Vis dar nenorėjau miegoti, tad tiesiog ėmiau skaičiuti žvaigždes. Viskas pasibaigė tuo, kad pasitikau auštančią saulę, užtraukiau užuolaidas ir atsigulusi į lovą akimirksniu užmigau.

"- Tobi! Tobi! Ar žinai kokia šiandien diena? - bėgdama link jo šaukiau
- Tikriausiai pirmadienis, o ką? - susimastęs atsakė jis.
- Šiandien liepos 18! Žinai kas čia per diena?
- O man tai turėtų labai rūpėti? - šaltai paklausė jis.
- Tobi!!! Tu man nebe draugas! - susigraudinusi užrėkiau ant jo.
- Ei! Ką aš padariau?
- Tu kvailys! Šiandien mano gimtadienis!
Jis pasimetė, nustebo ir supyko vienu metu.
- Pati Tu kvailė. Tu man anksčiau tai esi sakiusi, kad dabar pyktum ant manęs? - jis priėjo ir nuvalė man ašaras. - Su gimtadieniu, kvailele. - jis nusišypsojo ir smarkiai mane apkabino.

- Luna! Kelkis. Aš pagaminau pusryčius. Ateik papusryčiauti. - iš pirmo aukšto pasigirdo mamos balsas.

Aš iš lėto pramerkiau akis ir atsikėliau iš lovos. Net nepersirengusi ir nesusišukavusi nusileidau į pirmą aukštą kur jau gėrė kavą mama.

- Labas rytas, miegale. - pašaipiai tarė ji

- Labas, mama. Matau Tau gera nuotaika šiandien. - nusišypsojau kiek įmanoma plačiau.

Ji linktelėjo ir nuėjo į svetainę.

- Luna, ateik čia, - riktelėjo ji. Nusekiau link jos balso. Man tik įžengus į kambarį ji sušuko, - Su gimtadieniu, mano mažyle!