All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Promo

Atsikėliau drebėdama nuo šalčio ir nusimetusi šlapią apklotą, atsistojau. Iš kartoninės dėžės išsitraukiau lietpaltį, juo apsigobiau ir pėdinau link sau įprastos vietos. Priėjusi atsisėdau, padėjau skarbonėlę ir laukiau. Lietus vis nesiliovė, o centai retai krito į šalia esančią skarbonėlę. Įpusėjus dienai nustojo lyti, o mano pilvas vis nesiliovė gurges. Žvilgtelėjus į skarbonėlę mano akys sužibo. Stvėriau iš jos saldainį ir jį išlupusi greitu mostu įsimečiau į burną.

-Mieloji, ką čia veiki?-atsisukusi pamačiau seną moteriškę.-Ar nenori eiti su manimi?

Išsigandusi papurčiau galvą.

-Nebijok manęs. Eime mieloji.

Dar kartą papurčiau galvą. Pastovėjusi kelias minutes moteris patraukė parduotuvės link. Nenorėjau niekur eiti su ja, nes kiti vaikai išėja niekada negryžta ir aš iki šiol nežinau kur jie yra. Po 15 minučių gryžo moteris laikydama rankose bandeles. Priėjusi prie manęs, atsisėdo šalia ir ant mano kelių padėjo vieną bandelę. Nedrąsiai ją suvalgiau, o po to dar vieną.

-Ar bent pasakysi savo vardą?- paklausė moteriškė.

-Karin,-silpnai tariau.

-O kur tavo tėveliai?

-Manau jie ir paliko mane čia. Nenorėjo manęs. O dabar man net 15 metų.

-O ar nenorėtum eiti ten kur tu būsi mylima? Tave sups vaikai ir šilta pastogė. Būsi visada pavalgiusi, nusipraususi ir lankysi mokyklą.

-To norėčiau, bet juk tai neįmanoma,-pagalvojusi pralemenau.

-Aš tau tai padėsiu surasti,-gal tai ir kvaila, bet aš ja patikėjau.

Paėmusi man už rankos nusivedė į taksi ir vairuotojui pasakiusi moteris adresą patraukėme man nežinamomis gatvėmis. Po gero pusvalandžio su moteriške jau stovėjome prie didelio 4 aukštų pastato. Moteris drąsindama man linktelėjo ir įėje į vidų patraukėme prie jaunos panelės. Aš netoli atsisėdau ant esančios kėdės ir stebėjau žaidžiančius vaikus. Jie šypsojosi ir garsiai juokėsi. Moteris su panele patraukė link manęs ir aš atsistojau nuo kėdės.

-Mieloji ar gerai jiautiesi? Gal turi žaizdų?- paklausė moteris.

Papurčiau galvą. Moteris išėjo iš pastato ir aš išsigandusi žvilgtelėjau į panelę. Ji man nusišypsojo ir paėmusi už rankos vedėsi laiptais į trečią aukštą. Sustojome prie 281 durų ir palenkus rankeną jas atidariau. Ant vienos iš lovų sedėjo mano metų mergina. Pamačiusi mane mergina man nusišypsojo.

-Dabar mieloji čia tavo namai,- šyptelėjo panelė.