All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 8

-Kitą kartą prikask liežuvį,-tarusi išėjo iš kambario ir užtrenkė duris.

Spjaudžiau kraują kur papuola, nes ėmiau juo springti. Skaudėjo visą kūną, ypač nugarą ir liemenį. Neturėjau jėgų atsistoti, net bijojau pajudėti. Pravirkau. Man viską skaudą. Juk aš to nenusipelniau? Nebegaliu daugiau kęsti Kerės pažeminimų ir mušimo už nieką. Pakeisiu save ir nekreipsiu į ją dėmesio. Busiu tokia,kurios bijos visos merginos. Daugiau jokių ašarų ir jokio silpnumo. Pasilaikydama už lovos krašto sunkiai atsistojau ir su ranka nusivaliau ašaras. Nutipenau į vonią, nusiprausiau karštoje vonioje. Nors kūną gėlė kiekvienas prisilietimas, man tai buvo iššūkis nenuleisti rankų. Nusipraususi žvilgtelėjau į veidrodį. Ant kojų ryškėjo kelios mėlynės, nugaroje ir ant pilvo matėsi paraudimai, nubrozdinti krumplai ir prakirsta lūpa. Dabar tikrai po truputį stengsiuosi pasikeisti, o pirmas dalykas mano saruošuose yra motociklas. Todėl ir susiradau darbą, po truputį susitaupius jį nusipirksiu. Švelniai nusišluoščiusi kūną ir apsivilkusi naktinius, lėtai ir atsargiai atsiguliau į lovą. Pragulėjusi bent 20 minučių pajutau, kai mane pasiglemžė miegas.

Rytas

Išgirdusi skambant žadintuvą siekiau jį pasiekti, bet negalėjau pasijudinti iš lovos. Visą kūną ėmė mausti ir geltį. Šiandien būtinai turiu pasirodyti darbe, bei mokykloje. Sutelkusi visas jėgas, atsikėliau iš lovos ir apsirengiau. Užsidėjusi kuprinę lėtai slinkau mokyklos link. Įžengus į mokyklą, dabar mane pasitiko juokas, bet išlikau stipri iki pamokų pabaigos. Pasibaigus paskutiniai pamokai lėtai ėjau prie savo spintelės. Atidariusi ją į mane šovė baltas debesis, tai buvo miltai. Visi ėmė kvatoti.

-Sveikute!-suspiegė man į ausį Kerė.-Pasiilgai mano pokštų?

-Tai nėra juokinga,-tariau.

-Ohoho, tu kalbi?!-sukrizeno blondinė.

-Ar gali atsikabinti, nes tai vaikiška.

-Dar bent žodis atsitiks, kaip vakar,-sušnypštė man į ausį.

-Nemanau ar tu sugebėsi taip padaryti prie visų,-atkirtau, nors širdis drebėjo.

Ji jau ruošėsi eiti, bet staiga atsisuko ir smogė man į veido. Neišsilaikiusi pusiausvyros sukniubau ant žemės ir susiėmiau už skruosto. Iš nosies ėmė tekėti kraujas ir tuo metu nesupratau kas vyksta, tiesiog atsijūngiau.

Prabudusi supratau jog esu mokyklos seselės kabinete. Jaučiau, kaip tvinkčiojo skruostas. Atsisėdusi dar kartą apsižvalgiau aplink kabinetą ir tuo metu atėjo seselė.

-Kaip aš čia atsidūriau?-pasiražiusi paklausiau aš.

-Tave atnešė vaikinas prieš 30 minučių. Jis tau papasakos daugiau.

Išėjus seselei, į kabinetą įėjo Niall.

-Kerę nušalino savaitei nuo mokyklos, dėl įkelto vaizdo įrašo ir už smūgį. Įrašas jau ištrintas, tad niekas jo nebepamatys. 

-Ačiū, kad padėjai. 

-Gailiuosi, kad nespėjau greičiau atsidurti prie tavęs. To net nebūtų įvykę.

-Tai ne tavo kaltė. Aš ją išprovokavau,-tariau.- Kada galėsiu išeiti?

-Galite ir dabar,-tarė atėjusi seselė.

Lėtai atsistojau ir patraukiau paskui Niall. Jis apglėbė mane ir padėjo eiti. Jis stipriai spustelėjo mano liemenį, kai vos neparkritau. Iš skausmo sudejavau, tikriausiai paspaudė mėlynę. 

-Kas?-paklausė jis. 

Papurčiau galvą. Nuvedęs mane į mano kambarį pasodino ant lovos. Prisėdęs šalia manęs, apkabino. Sutrikau nuo jo elgesio. Pajutau, kaip jis stipriau mane apkabino ir aš aiktelėjau.

-Kas yra? Aš vos prisiliečiu ir manau jog tau kažką skauda. 

-Tai niekis. 

Jis paemė man už rankos ir timptelėjo, kad atsistočiau. Padariusi tai, jis pakėlė mano maikutę ir išsižiojo.

-Kas tai po velnių padarė?!-sušuko jis.

-Pati... Nukritau nuo laiptų.

-Nemeluok!

-Bet tai tiesa. Kiek dabar valandų?

-Mhm. Apie 12h.

-Aš noriu numigti. Bet tu turėsi pasilikti čia ir mane pakelti 14:30.

-Gerai, niekur neskubu.

Atsigulusi į lovą ėmiau snausti. Beužmiegant pajaučiau, kai mane prie savęs prisitraukė ir apsikabino Niall. Neturėjau jėgų jam pasakyti, kad taip nesielgtų, tad nurimusi užmigau.

Išgirdus skambant žadintuvą norėjau išlipti iš lovos, bet mane laikė kažkieno rankos, atsisukusi pamačiau Niall. Atsargiai išslinkau iš jo glėbio ir persirengusi, išėjau iš kambario. Ėjau gatvėmis tol kol sustojau reikiamoje vietoje. Įžengusi į kavinę nuėjau į merginų kambariuką. Kartu su manim persirengė juodaplaukė mergina.

-Tau ši suknelė labai tinka. Beje aš vardu Elija,-šyptelėjo man ji.

-Karin, malonu.

-Ar galiu tau padėti?

Sutrikau.

-Aš tau paslėpsiu mėlynes, kurios matosi ant tavo kūno ir ant skruosto. Nereikės sulaukti keistų žvilgsnių. Ir nebūsiu įkyri ir neklausinėsiu kas tau tai padarė.

Linktelėdama pritariau. Ji pūdra ištepė mano "gražiąsias" vieteles ir baigusi darbą, sušukavo mano plaukus. 

-Privaloma darbe truputis makiažo.

Šį kartą nesipriešinau, nes vis dėl to žadu keistis, ir makiažas yra įtrauktas į sarašą nors jo ir nemėgstu. Mano blakstienas padažė tušu, paryškino antakius ir su blizgiu patepė lūpas. Padėkujusi, abi patraukėme dirbti. 

-Aptarnauk tuos jaunuolius,-tarė Hermis. 

Paėmusi padėklą nuėjau prie vaikinų staliuko. Padėjusi ant staliuko maistą ir taip vaikščiojau vis ką nunešti ar nurinkti lėkštes. Apie 17h Hermis leido pailsėti ir užkąsti. Jis buvo labai man mielas ir atsargiai elgėsi.

20h pasibaigus darbui, nepersirengusi suknelės patraukiau į vaikų namus. Priėjusi prie kambario durų buvau priremta ir pabučiuota į lūpas. Pajaučiau alkoholio skonį ir pakėlusi akis pamačiau...