All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 24

Vilkėdama trumpą, juodą suknelę sedėjau klube ir gėriau tekilą. Man to sušiktai reikia. Pasirodžiau prieš jį silpna ir mane tai nervina. Kaip galiu jam pasiduoti?  Man reikia kažko kas man padės išlikt bejausmiai ir  stipriai. Prie manęs prisėdo vyriškis siekiantis 28 metus. Jis buvo trumpų plaukų, ant rankos matėsi tatuiruotė, o kūnas kiek sportiškas.

-Turiu ko tau reikia,-nusišypsojo jis ir ištiesė tabletę.-Pastebėjau kokia esi susikrimtus, tai tau padės jaustis nuostabiai.

-Skamba viliojančiai,-ir jau norėjau paimti tabletę, bet jis sugniaužė ranką.

-Tu turi sumokėti,-traukiau piniginę, bet jis papurtė galvą.-Pinigų neimu, šį kartą užteks man pačiulpti.

-Sutinku,-sumurmėjau.-Bet duok man vieną tabletę dabar.

Jis padavė ją ir išgėrusi tabletę nusekiau vaikiną iki kambario. Tabletė suveikė greitai. Nejaučiau griaužaties ir atrodo visi rūpesčiai, bei nerimas dingo. Bet kad ir kaip būtu gera, kažkas viduje dingo. Dingo jausmai, bet man jie tik trukdytu.

Baigusi vaikinui čiulpti gavau vaistų buteliuką ir numerį, jei prireiktų dar šių laimės piliulių.

Dabar tikrai galiu gniuždyti kitus be jokios sąžinės graužaties. Jaučiuosi stipri, bet kaip parvažiuoti girtai namo nepalikus motociklo? Išėjusi iš klubo išsitraukiau telefoną ir paspaudžiau skambinti.

-Karin?-atsikrenkštė Zayn, turbūt pažadinau.-Dabar 2 valanda nakties.

-Tiesiog atvažiuok su taksi ir parvežk namo mane namo,-atsidusau.

-Kodėl negali pati grįžti su taksi?

-Nes nežadu palikti savo motociklo prie klubo,-suniurzgiau.-Tai atvažiuosi?

-Būsiu už 15 minučių.

Zayn pov*

Išlipęs iš taksi pamačiau ant takelio sėdinčią Karin.

-Pagaliau pasirodei,-susiraukė ji.-Maniau sustipsiu nuo šalčio.

-Neniurzgėk, galiu apsisukti ir palikti tave vieną,-atsidusau ir nusiėmęs odinę striukę apgaubiau jos gležnus pečius.

-Ačiū,-tai buvo pirmas žodis, kuris skambėjo nuoširdžiai.

-Lipk ar tave reikės užkelt?-Karin pakilo ir užsikabarojo ant motociklo apsikabindama mane per liemenį.

Užvedžiau jos žvėrį ir ėmėme skrieti tamsiomis gatvėmis. Jos šiltas kvėpavimas atsimušė į mano kaklą kiek trigdydamas. Nors ir kaip noriu neigti, kad jai nieko nejaučiu, bet negaliu. Ji vis dar kaitina mano kraują, o aistra ir trauka darosi vis stipresnė.

-Kur tu gyveni?-nes tikrai nežinojau kur ją vežti.

-Pas Letę, bet vežk mane į motelį ar dar kur,-nenoriu, kad ta mergina prisigalvotų nebutų dalykų.

-Nuvešiu tave į savo butą. Jis laisvas.

-Tu turi butą, bet gyveni pas Louis. Kokio velnio?

-Kerei nepatinka jog mano butas nėra prabangus, todėl apsistojo pas Louis. Man neliko nieko kito tik keltis kartu.

-Mhm. Tai dar viena priežastis kodėl turėtum ją mesti,-nusijuokė ji.

Apie tai jau esu pagalvojęs, bet pažįstu Kerę ir ji tikrai imsims priemonių jog liktume kartu. Su ja seksas nuostabus, tad, kodėl tirėčiau to atsisakyti?

Įvažiavome į kiek skurdžią gatvę ir sustojau prie daugiabučio. Nulipome nuo motociklo ir pastebėjau keistą Karin veido miną.

-Žinau tau gali čia nepatikti, nes kaip ir sakiau čia gyvena neturtuoliai,-tariau ir ji papurtė galvą su šypseną.

-Man čia patinka. Pagaliau esu ten kur ir turėjau būti jau seniai.

Sučiaupiau lūpas, kad nenusišypsočiau. Ji neišsigando aplinkos.

-Noriu pamatyti tavo butą,-tarė ji ir ėmė lipti laiptais į viršų.

-Ketvirtas aukštas, durys po kaire,-paaiškinau.

Svirduliuodama ji lipo laiptais aukštyn. Norėjau jai padėti eiti, bet žinau, kad ji atstumtų mano pagalbą. Kad ir kokia ji atrodo stipri iš išorės, viduje ji vis tiek trapi. Sustojus prie mano buto durų, ji praleido mane ir atrakinęs duris, leidau jai žengti pirmai į vidų. Mergina nusispyrė nepatogius aukštakulnius ir krito svetainėje ant sofos.

-Čia geriau, nei Louis namuose. Jauku,-sudejavo ji ir užmerkė akis.

Stebėjausi, kad jai čia patinka ir jaučiasi laisvai. Mano butas yra labai paprastas. Vienas miegamasis, svetainė, vonia ir mažytė virtuvėlė. Gaila jog šis butas neįtiko Kerei, ji net nenorėjo lipti ant takelio prie namo, nes neva jis jai per prastas. Be to ji bijojo prie visko prisiliesti bute, nes čia nėra prabangu ir viskas neblizga, kaip jos tėvų namuose. Teko šį butą palikti, nes Kerė užsispyrė gyventi dideliame name, nors mes esame tik dviese. Man niekada nepatiko išlaidauti menkniekiam, bet su laiku pripratau jog Kerė gauna visko ko nori.

-Yra miegamasis, kuriame yra lova patogesnė už šią sofą,-patariau ir Karin pramerkė savo sunkias akis.

-Tai nunešk mane,-šyptelėjo ji.

Dvejojau, nes maniau, kad ji juokauja, bet vis dėl to priėjau prie jos ir pakėliau jos atsipalaidavusį kūną. Mergina vos svėrė 55 kilogramus ir tai nėra labai gerai, pažvelgus į jos ūgį. Ji buvo lengva it plunksna. Karin apsivijo rankomis mano kaklą ir kai norėjau ją paguldyti į lovą, ji jį truktelėjo ir mes kritome į minkštus patalus.

-Ką tu darai, Karin?-pasirėmiau alkūnėmis, kad tarp mūsų būtu, bent koks atstumas.

-Pabučiuok mane,-sukuždėjo man prie lūpų ir norėjo jas suglausti, bet aš pasukau veidą į šoną.-Nagi iškrušk mane ir nesakyk, kad to nenori, nes tai būtų melas.

-Tu girta ir žinau, kad to rytoj gailėsiesi,-atsidusau, nors ir kaip jos norėčiau, nežadu ją sugniuždyt pasinaudodamas ja.-Eik miegoti, rytoj pasikalbėsime.

Po ilgos tylos, ji priglaudė savo delną man prie skruosto ir žvelgė savo rudomis akimis į manąsias.

-Visada žavėjausi tavo šokoladinėmis akimis. Jos tokios didelės ir kerinčios,-kuždėjo ji.-Tos putlios lūpos, tankios blakstienos... Tu visada buvai gražus. Ypač jaudinai mane, kai buvai susivėles ir tik su apatiniais. Kai pamačiau tave, kai grįžau čia, tu buvai dar nuostabesnis.

Uh. Man sunku tvardytis būnant taip arti jos. Aš taip trokštu ją pajausti nuo to karto, kai ji pasikeitė.

-Karin, tiesiog leisk man eiti. Nenoriu būti šunsnukiu, kuris tave išdūlkins, o po to gailėsis, nes tu to nenorėjai. Tu esi padauginusi alkoholio...

-Ššš,-sukuždėjo ji lenkdamasi prie manęs.

Svarščiau ar man atsitraukti. Noriu jos, bet kam taip elgtis, jei vėliau geismas gali tik padidėti? "Mažiau galvok, kvailį! Bučiuok ją! Ką kalba girtos lūpas, tą galvoja blaivi širdis",-prakalbo sąmonė ir aš suglaudžiau mūsų lūpas, taip pasmerkdamas save didelėm kančiom vėl turėti Karin.
^^^^^^^^^^^^
Noriu komentarų ^.^