All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 7

Mano skruostais ėmė tekėti ašaros ir tada puoliau jam į glėbį. Jis apkabino mane ir nusivedė ant mano lovos. Atitraukęs mane nuo savęs, nuvalė mano ašaras, tol kol jos nustojo riedėjusios. Puse lupų jam šyptelėjau ir savo kaktą atrėmiau jam į krutinę. Mano kvepavimas vis rimo iki tol, kol pajaučiau jog užsnūdau Niall glėbį.

Prabudusi, gulėjau savo lovoje. Apsidairiusi kambaryje neradau Niall, tikriausiai išėjo, kaip užmigau. Laikrodis rodė 6h ryto, tikrai nebeužmiksiu, tad pasiražiusi nuėjau į vonią. Persirengiau treningus. Žvilgtelėjusi į veidrodį išsigandau pamačiusi savo skruostą. Jis buvo pamėlęs ir ant jo puikavosi nagų įdrėskimas. Pasikuitusi vaistinėlėje, ant skruosto užklijavau pleistrą. Užsidėjusi kedus ir pasiėmusi kuprinę patraukiau į mokyklą. Jaučiausi siaubingai, kai visos merginos paniekinamai žvelgė į mane. Nuleidusi galvą nuskubėjau į pamoką. Šalia manęs atsisėdo Letės draugė. Po skambučio į klasę įėjo Kerė, kuri patraukė link mano suolo.

-Ar matei save internete, burokėli?

Nesupratusi suraukiau antakius, tad ji atkišo savo telefoną. Jame buvau tą dieną, kai visi mane pamatė tik su apatiniais. Laikiau ašaras, šį kart tikrai prie visų nežadu verkti.

-Taip tik ir taikai progą, kad nusiviliot vaikinus į lovą.

"Kalė! išgirdau šūksnį iš klasės galo. Susigūžiau kedėje. Turiu tai iškęsti aš esu stipri-raminau save, bet vis girdėjau šlykštesnius žodžius iš merginų burnų. Nebeiškentusi atsistojau ir išbėgau iš kabineto. Ašaros vis riedėjo, kai pajaučia, jog į kažką atsitrenkiau. Tvirtos rankos apglėbė mane ir prisitraukė arčiau. Tyliai kūkčiojau. Nejau negaliu bent vieną dieną neverkti? Kokia aš sipna... Pakėlusi akis nustebau. Aš galvojau jog tai Niall, bet sutikusi rudas akis atpažinau Zayn. Jis glostė mano nugarą ir tyliai šnabždėjo raminančius žodžius. Nurimusi, atsitraukiau nuo rudaakio.

-Mes susitinkam tada, kai tu verki. Manau man lemta tave pralinksminti,-timptelėjo man už skruosto.

Šyptelėjau dėl jo tokio elgesio.

-Ačiū tau. Nekekvienas padėtų, tokiai kaip aš.

-O kodėl taip manai?

-Nes manau jog visiems aš esu šlykštį, todėl man čia pragaras.

-Tu nesi tokia. Jei pati taip galvoji, nemanai, jog galėtum pasikeisti?

-Aš nežinau ar galėsiu buti kitokia.

-Tu gali pasistengti.

-Am.. O tau nereikėtų į pamokas?

-Na taip. Eisi kartu?

-Noriu prasiblaškyti, tad trauksiu į miestą ir praleisiu pamokas. Iki.

Apsisukusi nukulniauvau link miesto. Bevaikščiodama sustojau prie kavinukės ant kurios lango buvo prikabintas lapas. Jis skelbė jog reikia padavėjų. Įėjusi į vidų patraukiau prie šviesiaplaukio vaikino.

-Atsiprašau, ar vis dar ieškote padavėjų?-maloniai paklausiau.

-Kaip tik mums reikia jaunų panelių,-nužvelgęs mane tarė.-Bet drabužius duodame mes. Tai elektrinės suknelės. Eime.

Patraukiau paskui vaikiną.

-Jei tikrai norite šio darbo išsirinkite savo dydžio suknelę. Tame kambarėlyje persirengia merginos ir yra spintelės kuriose paliekate savo drabužius.

-Aš tikrai imsiuos šio darbo, bet norėčiau, jog galėčiau dirbti ne iš pat ryto.

-Darbą galite pradėti nuo rytojaus 15h. Jei norite užsidirbti daugiau galite dirbti ir savaitgaliais.

-Ačiū jums. Dirbsiu ir savaitgaliais ir niekada nevėluosiu.

Jis linktelėjo ir padavęs nuo spintelės raktus išėjo, palikdamas mane pasimatuoti suknelės. Suradusi sau tinkamą dydį, pasimatavau suknelę. Ji buvo gan trumpa, atvira iškirpte. Iš tiesų atrodžiau gražiai, bet man tai buvo per daug atvira. Hm. Nežadu mesti darbo dėl suknelės, todėl dirbsiu. Persirengusi ją padėjau į spintelę ir išėjau iš kambariuko.

-Lauksiu jūsų rytoj, viso geriausio,-nusišypsojo vaikinas.-Beje mano vardas Hermis.

-Aš Karin. Viso.

Išėjusi iš kavinės patraukiau link "namų". Atsiradusi savo kambaryje, išsidrėbiau lovoje. Isgirdusi beldimą, tingiai atsikėliau ir pravėriau duris. Už jų buvo padėta juoda dėžė. Pakėlusi ją nuo grindų ir uždariusi duris, nutipenusi atgal padėjau dėžę ant lovos. Praplėšusi ją, pamačiau raudoną maišelį. Staiga atsivėrė durys ir į mano kambarį įpuolė minia žmonių. Staiga maišelis sprogo ir raudonas lipnus skysti ištiško ant mano veido. Pamačiau Kerę, kuri viską filmavo ir ėmė krizenti. Paskui ją ėmė kvatoti ir visi kiti.

-Žiurėkite, kokios gausios jos mėnesinės!-šaukė Kerė.-Ir dar kaip dvokia.

Užsidengė sau nosį ir ėmė vaidinti jog alpsta nuo smarvės. Jaučiau, kad tai gyvulio kraujas ir nuo kvapo, man net sukosi galva. Atsistojusi nubėgau į vonia ir puolusi prie klozeto ėmiau vemti.

-Fui,-sucypė paskui mane atsekus Kerė.-Tu šlykšti visomis prasmėmis. Net Zayn sakė, kad esi šlykšti lovoje.

-Atsiknisk, po galais atsiknisk! Dinkit iš čia!-atsitraukusi nuo klozeto ėmiau garsiai šaukti.

Po truputi visi pasišalino iš mano kambario, tik ne Kerė.

-Ak burokėlis parodė nagučius. Atsiimsi už tai!-sušuko ji ir stvėrė man už plaukų.

Iš netikėto skausmo aiktelėjau, kai ji tempė už mano plaukų iš vonios. Paleidus plaukus, ji ėmė stipriai spardyti mane. Stengiausi apsaugoti veidą. Kai paskutinis spyris atiteko į pilvą, iš burnos išspjoviau kraują.

-Kitą kartą prikask liežuvį,-tarusi išėjo iš kambario ir užtrenkė duris.