All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 11

-Sveiki,-tariau mielam sėdinčiam vaikinui.- Aš Karin.

-Malonu, Eliotas. Kokie vėjai jus atvijo?

-Aš dėl darbo. Ar turit vieną laisvą vietą merginai?

-Galėčiau jums padaryt įšimtį,-nusišypsojo.

-Jūs duodat man darbo?

Jis linktelėjo.

-Kada galiu pradėti?

-Kad ir dabar. Pasirašykit šiuos lapus ir Sofija parodys kur persirengti.

Pasirašiusi darbo dokumentus viena mergina, turbūt Sofija, nuvedė mane persirengti.

-Manau tau dabar bus šiek tiek nemalonu rengtis atviresnius drabužius, tad kol kas užsidėk šiuos kedukus, džincinius šortus ir paprastą maikę kuri neatidengia krūtinės.

Apsirengusi kas buvo man paduota, nusekiau paskui Sofiją į lauką, kur mašinas plovė merginos. Jos buvo užsidėjusios juodus aukštakulnius, labiau atvirus šortus, bei maikutes su giliomis iškirptėmis. Kai kiurios vietoje marškinėlių buvo su sportinėmis liemenėlėmis arba tik liemenėlėmis. Atvažiavo mašina, ir aš su dviem merginom jas užpylėm vandeniu, išvalėm su kempinėm ir vėl apipylėm vandeniu. Merginos kartu trynė savo krutinę į mašiną taip sušlapindama savo maikutę. Vaikinas atidarė langą ir vienai merginai užkišo už liemenėlės arbatpinigius. Taip viskas ir vyko, aš nedariau to kaip kitos daro, todėl arbatpinigių gavau tik vieną kartą ir tai buvo netyčiai, nes kai lenkiausi pasiimti kempinės, vaikinas žiūrėjo į mano užpakalį ir į jį pliaukštelėjo. Darbas pasibaigė 19 valandą, tad persirengusi sausus drabužius patraukiau pas Eliotą į kabinetą.

-Norėjau paprašyti, kad darbą pradėčiau 14 valandą, nes aš mokinuosi.

-Gerai, bet savaitgaliais turėsi ateiti 8 valandą.

-Ačiū, viso.

-Sekmės panele.

Išskubėjau į vaikų namus ir atsiradusi kambaryje, ėmė skambėti mano telefonas. Pakėlusi ragelį mano odą pašiurpo, kai išgirdau Hermio balsą.

-Pasiilgai manęs?

-Ne, tad atsikabink.

-Kai išeisiu iš kalėjimo, ir tai bus greitai, susirasiu tave ir pabaigsiu ką pradėjau.

-Tau niekada tai nepavyks!-sušukusi pabaigiau pokalbį.

To niekada nebus. Jis neišeis ilgai iš tos cypės ir manęs nesuras, nes aš pasikeisiu. Drebančiomis kojomis nutipenau į vonią ir nusipraususi atsiguliau į lovą.

Rytas

Prabudusi nusprendžiau jog ir šiandien neisiu į mokyklą, nes sugalvojau geresnį dalyką- grožio salonas. Apsirengusi patraukiau į miestą ir suradusi ko man reikia įėjau į vidų.

-Labas rytas, norėčiau pasikeisti savo išvaizdą,-tariau vienai merginai.

-Sveika. Ką norėtum pakeisti?

-Sutvarkykite mano veidą pagal save, nes aš nieko nenutuokiu apie makiažą ar plaukų šukuosenas.

-Gerai, prisėskite aš tuoj pat imsiuosi darbo.

Atsisėdusi į kėdę joje prasedėjau geras 2-3 valandas. Kai pamačiau save veidrodyje negalėjau patikėti jog tai aš. Mano antakiai buvo išpešioti ir išgauta puiki jų forma, vokai padažyti su šėšėliais, blakstienos padažytos tušu, skruostai žaviai paraudę, o lūpos meiliai šviesios. Plaukai buvo ištiesinti ir dabar jie atrodė tobulai, bei žvilgėjo. Padėkojusi ir susimokėjusi patraukiau darbo link. Nors sakiau, kad ateisiu 14 valandą, bet šį kartą neturiu ką veikti, o į kelias pamokas neapsimoka važiuoti.

Atėjusi į darbą ir persirengusi patraukiau į Elioto kabinetą.

-Kuo galiu padėti tokiai žaviai paneliai?-paklausė jis.

-Ar manęs neatpažinote? Aš vis dar ta pati Karin. Norėjau pranešti, kad į darbą atvykau ankščiau.

-Jūs mane nustebinote. Net jūsų neatpažinau. Labai gražiai šiandien atrodote.

-Ačiū, einu darbuotis,-nusišypsojau ir patraukiau iš kabineto.

-Sekmės.

Išėjusi iš kabineto patraukiau į kiemą kuriame ėmiau plauti mašinas su Sofija, bei kitomis. Man patiko Sofija iš bendravimo, ji elgėsi su manimi maloniai ir gerbė mane. Jos ilgi juodi plaukai spindėjo šviečiant saulei. Kiekviena jai galėjo pavydėti ilgų, grakščių kojų, krūtinės bei tobulų kūno linijų.

Pasibaigus darbui jačiausi pavargus tad net nepersirengus truputį sudrėkusių rūbų patraukiau į vaiknamį, bet sustojau kai išgirdau šaukiant mano vardą.

-Karin palauk,-atsisukusi pamačiau Sofiją.

Prbėgusi prie manęs padavė mano piniginę.

-Aš pamačiau, kai ji iškrito iš tavo rankinės ir norėjau ją tau gražinti.

-Ačiū, Sovi,-šyptelėjau.

-Beje ar galėtum duoti savo telefono numerį, norėčiau kada susitikti, nes manau jog tapsim bičiulėmis.

Linktelėjusi apsikeitėm numeriais ir patraukėm skirtingom pusėm. Atsidūrusi vaikų namuose patraukiau pavakarieniauti ir kai įžengiau į valgomąjį sutikau keistus žvilgsnius. Vaikinai atrodė susidomėje mano pasikeitimais arba manė jog esu naujokė. Merginos kaip visada žybčiojo savo akimis, kad nepažiūrėčiau kur nereikia. Pasiėmusi padėklą įsidėjau dribsnių ir stiklinę sulčių su bandele. Atsisėdusi savo įprastoje vietoje ėmiau valgyti, kol prie manęs nepriėjo Kerė.

-Manau tau nevieta sedėti prie šito stalelio, nes tuojaus ateis mokyklos burokėlis,-nusišypsojo ji.

-O nemanai, jog aš esu toji Karin,- garsiai nusijuokiau.

-Nemėgink čia apgaudinėti, nes ji yra siaubinga, na o tu visai kitokia,-sutrikusi tarė.

-Bet tai tiesa. Juk žmonės keičiasi,-nusivaipiau.- Nejau dabar išsigandai?

-Nejuokink, nereiškia kad pakeitei išorę tai vidus liko švarus. Kaip buvai kekšė tai tokia ir liksi.

-Įdomu kas mylisi vis su kitais vaikinais. Juk mačiau kaip burkuoji su Harry. Zayn jau neberūpi?

Ji trenkė man į skruostą ir pajutau, kaip iš lūpos ima tekėti kraujas.

-Pyksti už teisybę?-nusišypsojau.

-Tu atsiimsi savo žodžius,- sušnypštė ji.

-Ir ką man padarysi? Vėl trenksi?

-Tai atsitiks greitai. Tai bus baisiau už viską ką tau esu padariusi.

-Mhm. Jau nekantrauju.

Šyptelėjusi išgėriau sultis ir pasiėmusi bandelę išėjau iš valgyklos. Nors širdyje kažkas virpėjo ir jaučiau kažką blogo, nuvijau mintis. Beeidama užsižiopsojau ir į kažką atsitrenkusi plumptelėjau ant žemės. Pamačiusi ištiestą ranką ją suėmiau ir atsistojau. Pakėlusi akis šyptelėjau...