All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 32

Karin pov*

Nekenčiu Niall. Kaip jis gali taip elgtis? Staiga į kambarį įėjo patenkintas Niall.

-Ką tik kalbėjau su Zayn. To ir reikėjo iš jo tikėtis,-nusikvatojo.-Tu jam neberūpi.

-Netikiu tavim! Tu meluoji!

-Tau reikia įrodymų?

Linktelėjau.

-Paklausykime kartu,-tarė jis ir iš jo telefono pasigirdo Niall balsas.
"Nemanai, kad tai jau pasikeitė? Mes bučiavomės, o po kiek laiko priesime ir prie intimesnių santykių,-nusikvatojo."

Susiraukiau. Prašau Zayn netikėk juo! Po tylos išgirdau Zayn balsą ir mano širdis stipriai suplakė.

"Žinai Niall? Pasilik ją aš susirasiu geresnę kekšę nei ji."

Tai taręs pokalbis baigėsi. Mano skruostu nuriedėjo karšta ašara, kuri išdavė jog man tai skaudu girdėti.

-Niall palik mane viena, prašau,-tyliai tariau ir žvelgiau į jį maldaujančiu žvilgsniu.

-Gerai. Bet suprask jog čia amžinai liksi su manimi,- tai taręs paliko kambaryje mane vieną.

Sukūkčiojau. Ar aš tikrai jam nerūpiu? Jis tik pasinaudojo manimi. Kodėl esu tokia kvaila. Be jo aš esu niekas. Negaliu gyventi be Zayn. Aš jį myliu, nors ir kaip sunku tai pripažinti. Kodėl nepalikai manęs anksčiau Zy? Kodėl? Kodėl jūs visi norite man pakenkti ir įskaudinti?!

Nulipdama nuo lovos, griebiau už lempos ir tėškiau ją į sieną.

-Kodėl!? Kodėl Zayn!?!-šaukiau ir nuo spintelės nuverčiau televizorių.

Kai jis sudužo garsas buvo triukšmingas.

-Nekenčiu jūsų! Jūsų visų!!

Į kambarį įlėkė kažkoks vaikinukas. Jis neatrodė blogas. Pamatęs kad visur išmėtyti daiktai, priėjo prie manęs ir stipriai apkabino. Nesitikėjau iš jo to.

-Šššš,-ramino jis mane glostydamas mano plaukus.-Viskas bus gerai.

-B-bet ko-odėl aš-š, k-kuo nusikaltau, jog-g man-ne vi-s-si s skaudina?-kukčiojau jam į krūtinę.

-Šššššš, nusiramink,-šnabždėjo jis raminamai.

Taip verkdama po kiek laiko pajaučiau jog mane apima miegas. Vaikinas tai pajutęs pakėlė mane ir paguldęs į lovą, užklojo.

-Ačiū,-sušnabždėjau.-Tu geras vaikinas.

-Tokia mano pareiga. Saugosiu tave, kad ir kas nutiktų,-nusišypsojo jis.

Kai jau jaučiau, jog ilgai nebeištempsiu, tariau:

-Aš vis dar nežinau tavo vardo.

-Jan.

-Karin,-atsidusau ir tada pasidaviau miego troškimui.

Zayn pov*

Dar valanda ir mes jau vietoj. Užpulsim juos netikėtai. Mirs visi, kurie mums trukdys.

-Nematamoje vietoje paliksime automobilius,- kalbėjau į raciją jog visi viską žinotų.- Pasdilansime į keturias grupes. Po keturis žmones bus grupėje. Aš, Harry, Tom ir Andrė eisime į antrą aukštą tad trečioji grupė eis su mumis ir patikrins pirmą aukštą.. Antroji grupė bus tie kurie sėdi mašinoje už mūsų, jūs eisit pro galines duris. O ketvirtąjai lieka rusys. Supratot?

-Taip,-pasigirdo visų balsai.

-Susikaupkit, nes liko nebeilgai važiuoti!

-Harry. Kai mes eisime į antrą aukštą turim surasti Karin. Kai ją rasim tu ją išvedi, o aš lieku su Niall. Aš jį pasibaigsiu vienas.

-Bet...

-Aš noriu vienas jį nudėti, nesikišk.

Jis linktelėjo. Negaliu sulaukti, kol jo gyvybė bus mano rankose. Pakentėk Karin, mes atvažiuojam.

Karin pov*

-Kelkis, noriu tavęs!-sušuko jis keldamas mane iš miegų.

-Mhm..-sumurmėjau.

Prisiminusi kur esu staigai pramerkiau akis ir atsisėdusi pasitraukiau kuo toliau nuo Niall.

-Girdėjai ką sakiau!?-sušuko, o aš tik papurčiau galvą.-Noriu tavęs, meile. Noriu tavo kūno.

-Aš to nenoriu!

-Užsinorėsi, mieloji. Juk nenori nukentėti, tiesa?-nusišypsojo jis ir ėmė prie manęs artintis.

Iš išgąsčio traukiausi nuo jo kuo toliau, bet nebebuvo kur trauktis, kai už savęs pajaučiau lovos atlošą.

-Prašau Niall, nedaryk to,-maldavau.

-Juk žinai jog vistiek ateis laikas, tad neverta laukti,-šyptelėjo ir pabučiavo man į skruostą.

Aš nepasiduosiu. Su koja spyriau jam į pilvą ir greitai išokusi iš lovos, ėmiau bėgti. Bet Niall griebė man už kojos ir neišlaikiusu pusiausvyros tėškiausi ant grindų.

-Gelbėkit, prašau!!!ėmiau klykti nesavu balsu.

-Užsičiaupk kalę!-sušuko jis ir sugriebęs man už plaukų pastatė ant kojų.-Pamokysiu tave gerų manierų.

Jis trenkė man ir stumtelėjo į lovą. Užgulęs mane, ėmė bučiuoti mano kaklą ir plėšyti mano drabužius.

-Jan!!!-sušukau iš visų jėgų, manau jog bent jis man padės, bet pasidaviau, kai niekas man nepadėjo.

Ėmiau kūkčioti. Nenoriu to! Niall suspaudė mano krūtį taip išprašydamas iš manęs skausmo aimaną.

-Man skauda! Paleisk mane! Tu gyvulys, Niall, pašlemėkas!!-muisčiausi ir klykiau stengdama jam sutrukdyti mane išprievartauti.

Niall trenkė man taip mane nutildydams. Jis nusiėmė savo marškinius, po to kelnes.

-Sustok, prašau Niall. Tu netoks! Tu dar gali pasikeisti kol dar ne vėlu. Paleisk mane, prašau,-kūkčiojau.-Aš tau padėsiu pasikeisti, tik prašau paleisk mane!

-Tu to nesupranti! Jei aš tave paleisiu tu manęs nepamilsi!! Suprask aš myliu tave Karin! Myliu!!!

-Bet aš tau nieko nejausiu, nors mane ir įkalinsi čia! Paleisk mane!

-Niekada, mieloji. Girdi? Niekada!

-Tu beprotis!

-Tik tavo dėka tokiu tapau! O dabar mieloji pasismaginkim,-grėsmingai nusišypsojo ir nuplėšė mano liemenėlę.

-Ne, ne, ne, ne...-kartojau verkdama.

Kodėl aš? Kuo esu nusikaltusi jog tai kęsčiau? Ar tai ir buvo man lemta? Ar tai pabaiga? Būsiu visą gyvenimą nelaiminga ir kentėsiu jo prievartavimą? Negalėsiu turėti vaikino, šeimos, meilės? Būsiu tik lėlė, kuri elgsis taip ką liepia Niall?

Pajaučiau, kaip mane apgaubia baimė. Po truputį ima trūkti oro, o aš beviltiškai kovoju giliau įkvėpti. Mano ašaros nepaliaujamai srūva mano skruostais, tol kol nusprendžiu pasiduoti. Tai pabaiga, nebesikankinsiu. Tai bus tik geriau man ir visiems, kurie trokšta mano mirties. Nesuprantu, kodėl įsigijau tiek priešų. Tai tik per Kere. Viskas prasidėjo nuo jos! Bet... Prieš mirštant apie tai negalvosiu.

Louis, Zayn, Megė, Letė ir Sofi pasiilgsiu labiausiai. Tik jie yra geriausia kas man galėjo nutikti. Zayn suteikė man meilę, pirmąją meilę. Megė ir Sofi puikią draugiją, tik su jom patyriau pokštus. Letė geriausia draugė nuo tada, kai atvykau į vaikų namus. O Louis mano giminaitis, nors jis ir yra tik pusbrolis, bet tik man visas pasaulis. Tik jis mane gynė, saugojo nuo pat vaikystės, net ir dabar jis toks pats mažas angelas sargas, koks buvo ir anksčiau.

Myliu jus ir sudie. Tikiuosi jūs neliūdėsit, jog pasirinkau šią išeitį. Pramerkusi akis suvokiau jog esu purtoma Niall. Jis stengiasi mane nuraminti, bet jau per vėlu. Karšta ašara nuriedėjo mano skruostu ir aš užmerkiau akis pasitikdama geresnį gyvenimą.