All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 38

Pabudus, už lango švietė saulė, o Zayn nebebuvo šalia. Ištiesusi rankas virš galvos, pajutau sekso ir prakaito kvapą. Sujaukta patalynė ir malonus maudimas kūne priminė naktį Zayn glėbyje. Su jokiu kitu vyru nesijaučiau tokia alkana prieš pasimylint ir visiškai nualinta po to. Kiekvienas jo prisilietimas nutrenkdavo, tarsi elektra.

Praėjusią naktį  mes mylėjosi dar du kartus. Abu sykius Zayn valdingai apglėbė mane ir aš neturėjau jėgų atsakyti. Mudu mylėjomės be jokio garso, bet neįtikėtinai aršiai.

Jis privertė mane rangytis, žiopčioti gaudant orą ir virpėti iš geismo. Nualino mane. Nebuvo jokių žodžių. Jokių diskusijų. Jokių mėginimų perkratyti ateitį ir ieškoti, kur jie suklydo. Vos šiam vyrui prisilietus ėmiau geisti jo su tokia galinga jėga, kad darėsi gėda, nekalbant apie visas kitas aplinkybes kitapus miegamojo durų.

Joks kitas vyras manęs taip neveikė. Bet ar taip buvo todėl, kad Zayn vienintelis sugebėjo mane taip užvesti, ar todėl, kad aš sąmoningai pasistengdavau, jog niekam kitam tai nepavyktų? Išsigandusi supratau, kad abiejuose teiginiuose buvau teisi.

Aš taip ilgai save apgaudinėjau, kad pati pradėjau tikėti tuo melu. Ir priverčiau kentėti save, bei kitus svarbius žmones esančius mano gyvenime.

Trokšdama nurimti, išsiritau iš lovos ir basa nušlepsėjau į dušą. Sustojusi tarpduryje nužvelgiau nuogą Zayn kūną. Ak, dabar visada galėsiu mėgautis tuo.

Lėtai ir tyliai įlipau į dušo kabiną apsivydama rankomis aplink jo liemenį. Mano kūnas pajuto šiltą vandenį glostantį mano kūną. Įkvėpiau gaivaus juodaplaukio aromato ir išleidau atodūsi. Buvo gera prisiminti tą mėtų kvapą, kuris virpindavo man uosles ir visada išmušdavo iš vėžių. Būdama stipri, privalėjau šalia jo susivaldyti. Vien jo balsas priversdavo linkti kelius, bet aš išlikau tvirta, kaip uola. Be jokių emocijų, ašarų. Buvau tik aš. Ėjau iškelta galva ir ryžtu spinduliuojančiu aplink mano sukurtą ratą, į kūrį stengdavausi nieko neįsileisti... bet dabar viskas pasikeitė. Pasikeičiau aš. Esu laiminga, bet dar daug ką liko mums išspręsti.

-Palikai mane vieną,-sukuždėjau į jo petį lūpomis bučiuodama jį.

-Nenorėjau tavęs pažadinti,-lyg pasiaiškindamas tarė ir atsisuko į manę suimdamas delnais mano veidą.-Tau reikėjo pailsėti.

-Taip, tu teisus,-nusišypsojau pasistiebdama ant pirštų galų, taip artėdama jo lūpų link.-Bet, kai nesu su tavimi, miegas dingsta, lyg rūkas.

-Kitą kartą žinosiu,-sukikeno į mano lūpų kamputį ir tada priglaudė savas lūpas prie manųjų.-Tu tokia graži.

-Ak, ar tai dažnai kartosi?

-Iki gyvenimo galo,-gilus atodūsis nuvilnijo per mano kūną ir mes vėl susiliejimo kūnais, garsiai šnopuodami ir vis dar nepasisotindami vienas kitu. Lyg pakvaišę žvėrys.
"-"
-Skambina Harry!-sušuko Zayn. Jo balsas sklido iš svetainės. Pakėlusi antakį ir įsisukusi į chalatą nužingsniavau jo link. Mes tikrai nežadame gelbėti tos kalės Kerės. Lai supūna savo mėšlę ir kapstosi pati kaip geriausiai moka - seksu. Na manau Hermiui užtektų ir pinigų.

Paėmiau iš Zayn mobilujį ir nuspaudžiau žalią langelį švytintį kairiajame mobiliojo šono ekrane.

-Jei skambini dėl Kerės, tai man tikrai ji nerūpi?,-sumurmėjau atsirėmusi nugara į Zayn krūtinę.

-Aš ne dėl to,-jaučiau, kad Harry susijaudinęs ir neramus. Kas po velnių gali nutikti dar?-Jie kažką sugalvojo, Karin ir man kiek keista, kad aš nesu į viską įtrauktas.

-Gal Hermis tave tik įtaria, todėl jie taip elgiasi?-šie žodžiai neturėjo jo paguosti. 

-Nežinau. Pala...-tyla trumpam įsiviešpatavo, kol neišgirdau pažįstamą merginos verksmą.-Aš esu apleistame pastate, Parko alėjos 79 gatvėje.

-Tu apleistoje bažnyčioje?

-Taip, o dabar...

Ryšys netikėtai nutrūko. Staiga vėl suskamo mobilusis.

-Harry, kas po šimts vyksta!?-sušukau į garsiakalbį.

-Sveika, mieloji,-Hermio šlykštus balsas įsismelkė giliai į mano kaulus.-Ar pasiilgai manęs?

-Užsikrušk nelemtas pašlemėke,-suurzgiau. Zayn įsitempė ir tvirtai suspaudė kumščius. Giliai įkvėpiau ir tęsiau.-Ko nori?

-Tavo žavioji draugė jau pas mane,-nusikvatojo jis.-Ar nori jai kažką pasakyti, brangioji. Tai staigmena tau!

Tylus krebždesys, verksmas ir po to gilus kvėpavimas į mobilųjį. Tarsi bandytu nusiraminti per prievartą.

-Karin,-sugergždė merginos balsos ir mano kūnas sustingo iš siaubo. Tik ne ji!

-Mege?! Mes išgelbėsime tave, tik neverk. Prašau.

-Vai-i-kelis,-mano viduriai apsivertė skrandyje. Ji laukiasi ir per didelis stresas gali jam pakenkti. Ne, ne, ne! Viskas per mane. Louis išsikraustys iš proto.

-Na ar tau patiko mano staigmena?

-Aš tave nudėsiu. Neliesk jos! Kas tau negerai?!

-Nurimk, nes kitu atveju jai labai skaudės,-pagrasino ir man teko nusileisti. Nekenčiu to, kai esu pažeidžiama ir niekuo negaliu padėti.

-Ko nori?

-Tavęs. Atvyk viena į Parko Alėja, aš pasitiksiu tave. Jei sužinosiu, kad esi ne viena, aš ją nudėsiu ir tik tu dėl to liksi kalta. Supratai?

-Gerai, aš padarysiu ko prašai, tik neskriausk jos.

Pokalbiui baigus mano rankos nusviro man prie šonų, o ašaros ėmė kauptis mano akyse. Zayn stipriai suspaudė mane savo glėbyje ir pabučiavo viršugavį. Jis viską girdėjo, todėl man nepavyks veikti vienai. Ko man iš pradžių imtis?

-Mes kažką sugalvosime,-sušnibždėjo jis.-Prižadu, jog palaikysiu tave, kad ir kas benutiktų, mano meile.

Ir žinot ką? Aš patikėjau juo. Tikėjau ir žinojau, kad su jo pagalba, mes įstengsime susigrąžinti Megę, nepaaukojant manęs.

☆Taigi stengiuosi su greitesnėmis istorijos dalims, nors ir blogai jaučiuosi. Dėl danties skaumų tenka daug ko atsisakyti, bet kai viskas vėl būna gerai prisėdu prie rašymo.

Minčių turių daug, tad veiksmo dalyse turėtų užtekti ♡ Be to ir istorija eina į pabaigą ir aš skubu ją užbaigti, nes nenoriu varginti savęs 3 sezonu, nes 2 sezono pabaigai nereikės pratęsimo :))))

Tikiuosi sulaukti kuo daugiau iš jūsų vote ir comment! Ačiū jums, kad skaitot :* ☆