All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 35

Susilaikiau ir nenuėjau pas Zayn paklausti ką veikė jo kambaryje Kerė. Tikiuosi tai nėra apie ką aš galvoju. Nuvijusi mintis šalin išskubėjau į mokyklą.

Prabėgus pamokoms pas mane atėjo Zayn. Elgiausi taip lyg nieko nebūčiau mačiusi. Mane nervino jog vis dar negaliu pasipriešinti Kerei.

-Apie ką galvoji?-tarė Zy ir aš krūptelėjau nuo jo artumo.-Kas atsitiko?

-Tiesiog mane išgąsdinai,-šyptelėjau.-Gal gali palikti mane vieną, esu labai pavargusi?

-Na gerai,-pakštelėjo į skruostą.-Ateisiu vakare.

Kai jis išėjo pasijaučiau geriau. Manau jis kažką slepia, bet nenoriu jo klausinėti. Juk tikrai atrodyčiau kvailai jei paaiškėtų jog jis nieko neslėpia.

Persirengusi sportinius drabužius, susirišau plaukus ir išskubėjau į sporto klubą. Pamačiusi Liam stipriai jį apkabinau ir užšokau jam ant juosmens.

-Matau jog šiandien esi nusiteikusi sunkiam darbui,-nusijuokė jis ir pastatė mane ant grindų.

Linktelėjau ir abu patraukėme prie bėgimo takelio.

#Po sporto klubo

Jaučiausi labai gerai nors ir buvau pavargusi. Su Liam nusprendžiau nueti pavakarieniauti. Jis puikus draugas, jei nebūčiau įsimylėjusi Zayn turbūt suteikčiau viltį Liam.
Užsisakę maisto kibome jį valgyti.

-Kaip sekasi su Zayn?-paklausė Liam.

-O kodėl klausi?

-Tiesiog manau jog kažkas tarp jūsų yra. Tai?

-Šiandien mačiau, kaip iš Zayn kambario išėjo pusnuogė Kerė su jo marškiniais. Na aš nieko jam nesakiau, bet kuo toliau aš manau jog jis kažką slepia. Huh nenoriu su juo pyktis. Turbūt man paranoja.

-Tu tiesiog pavydi. Gal nieko blogo tarp jų nenutiko. Manau tau reikėtų jo paklausti. Juk nenori likti nežinioje tiesa?

-Tu teisus,-šyptelėjau.-Ačiū jog esi puikus draugas.

-Aš tavo paslaugoms, gražioji ledi,-tarė jis ir mes ėmėme juoktis.

Po vakarienės lėtai ėjome link vaiknamio. Nė minutės netilėjimo ir nenustojome juoktis. Šaunu leisti laiką su juo.

-Ką veiksi, kai išeisi iš vaikų namų?

-Manau jog gyvensiu kartu su Zayn, susirasiu darbą,-šyptelėjau.-O tu? Na ką veiksi toliau tu?

-Tikiuosi rasti tokią šaunią merginą kaip tu,-nusišypsojo.-Ją vesti ir susilaukti visos futbolo komandos.

Nusijuokiau. Žinojau jog blogai laikyti jo ranką savojoje, bet nemanau jog tai yra blogai. Jis man kaip brolis.

-Norėčiau tokio brolio kaip tu,-tariau.

-O aš norėčiau tokios merginos kaip tu,-tarė jis ir mes sustojome prie vaikų namų durų. -Gaila jog tu užimta.

-Nekalbėkime apie tai, man nejauku,-nuleidau galvą žemyn.

-Ar galiu kai ką išmėginti?-tarė jis ir pakėlė mano smakrą viršun.
Jis lėtai ėmė lenktis prie manęs. Žinojau kas tuoj įvyks, tad sustingau kai jo lūpas palietė manąsias. Nežinau kaip apibūdinti šį jausmą. Buvo gera, bet jis neprilygo Zayn. Atstūmiau jį.

-Atsiprašau, Liam. Kad ir kas nutiktų aš visada mylėsiu Zayn.

-Aš lauksiu, lauksiu kol jis padarys klaidą, dėl kurios tikiuosi gauti šansą,-tarė jis, palikdamas mane vieną ir sumišusią.