All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 18

Tai tarusi norėjau pasišalinti kuo greičiau iš čia, bet nuo jėgų trūkumo sukniubau Megei prie kojų.

-Karin,-išsigandusi prie manęs pritūpė Megė.-Ar tau viskas gerai?

-Mieloji pasitrauk nuo jos. Žiūrėkis savęs, dabar svarbiausia tavo sveikata,-tarė Louis patraukdamas nuo manęs Megę.

Kruptelėjau nuo jo tokių žodžių ir šalto tono.

-Man ir nereikia jūsų pagalbos,-ištariau atsistodama.-Niekada iš jūsų jos nesulaukiau. Rytoj išsikeliu iš šios skylės.

Ramstydamasi pasišalinau iš kambario. Šlubčiodama lipau laiptais ir nusigavau į bendrą vonios kambarį. Nusivilkusi drabužius, įėjau į dušo kabiną ir paleidau drugną vandenį. Vanduo susimaišęs su mano krauju bėgo mano kūnu. Šone jau puikavosi didžiulė mėlynė, keli nagų įdrėskimai ant rankų. Manau veidas taip pat atrodo "nuostabiai". Nusimuilinusi kūną dušo žele, jį nuprausiau ir išėjau iš dušo kabinos. Nusisausinusi kūną rankšluoščiu, juo apsijuosiau apnuogintą kūną.

Žvilgtelėjau į veidrodį. Skruostas paraudes bei pamėles. Veidas truputį patines. Tikiuosi po kelių dienų viskas pranyks.

Tik su rankšluoščiu išėjau iš vonios kambario. Pamačiusi Zayn, tvirčiau suspaudžiau rankšluoščio kraštą ir šliubščiodama toliau ėjau. Praėjusi pro jį atsidusau.

Kambaryje apsirengusi, atsiguliau į lovą ir užmerkiau akis. Rytoj laukia sunki diena.

#Rytas

Kroviausi savo paskutinius daiktus į kuprinę. Nežadu daugiau čia grįšti, kai esu niekieno nelaukiama.

Veidas dar buvo patines, bet užžengiau jį pūdra, bei makiažu.

Vilkėjau paprastą pilką megztuką, prie jo priderinau taip pat pilkus džincus ir juodus sporto batelius. Plaukus palikau palaidus ir apsidairiusi paskutinį kartą kambaryje, išėjau užsimetusi kuprinę ant pečių. Nusileidusi laiptais žemyn sustojau virtuvėje. Krenkštelėjusi atkreipiau jų dėmesį į save.

-Labas rytas,-tariau.-Kaip ir sakiau išsineždinu iš čia, bet tą moterį aplankysiu. Apsistosiu netoli miesto centro, viešbutyje. Kai galėsi Louis atvažiuok, aš būsiu pasiruošusi bet kurią minutę.

-Tikiuosi neužtiksiu tavęs su kažkuo lovoje. Juk tik tuo minti šiuo metu,-tarė jis.

-Tikiuosi tau akys prasiplaus, kai suprasi ką padarei,-šyptelėjau nors ir kaip sunku šiuo metu man buvo tai padaryti.-Sekmės.

Jau ruošiausi eiti, bet prie manęs pribėgo Megė ir stipriai apkabino. Jos skruostais riedėjo ašaros.

-Pasiilgsiu tavęs,-sušniurkščiojo ji.-Nenoriu, jog išeitum.

-Aš taip pat tavęs pasiilgsiu, bet mes dar susitiksime. Pažadu,-apkabinau ją taip pat.-Rūpinkis vaikeliu. Sudie.

Atsitraukusi nuo Megės išėjau pro namų duris ir atsisėdau ant motociklo. Užkūrusi jį nuskriejau turčių gatve. Tikiuosi Louis tai laikina ir pagaliau jis pamatys kas yra Kerė. Sustojusi prie viežbučio ėmė vibruoti mano mobilusis.

-Taip?-atsiliepiau.

-Čia Mičas. Ar dar pasirengusi keršyti Kerei?-pasigirdo jo balsas.

-Dar klausi? Aš visada pasirengusi. Ruošk kavą.

Apžergusi motociklą vėl važiavau link Mičo buto. Tikiuosi jis kažką sugalvojo nuostabaus. Atvažiavusi į vietą užbėgau laiptais viršun ir įlėkiau į jo butą.

-Pasakok ką sumanei,-klestelėjau ant jo lovos.

-Po savaitės vyksta pokylis pas Kerės tėvus namuose. Ten susirinks verslininkai, žurnalistai. Tu turėsi gauti kažkaip ten pakvietimą,-pasakojo jis.