All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 12

Stovėjau policijos nuovadoje ir policininkams aiškinau apie neteisėtą Kerės įmonę. Tam turėjau pateikti dokumentus, kurie tai liudija. Davusi parodymus atsisėdau laukiamajame ir laukiau kol kažkas kažką man praneš. Prabėgus kelioms valandoms prie manęs priėjo viršininkas.

-Galite eiti. Viskas sutvarkyta. Teisėta savininkė atgavo savo madų šou.

-O kas atsitiks Kerei?-paklausiau.

-Čia buvo įsivėlusi klaida, todėl jai nieko nebus. Tik gaila, kad ji nebeturi tos įmonės. Visi mano, kad įsivėlė klaida, todėl jai viskas bus gerai,-atsiduso jis kiek susinervines.

-Ačiū ir viso geriausio,-šyptėjau ir išskubėjau iš policijos departamento.

Pareigūnus kažkas papirko ir aš 100% įsitikinus, kad tai Kerės tėvai prikišo nagus. Džiaugiuosi, bent tai kad ji neturi darbo. Šiandien dar galiu pradanginti jos puse pinigų. Grįžusi pas Mičą į butą liepiau jam persiųsti milijoną dolerių mano vardu į vaikų namus.

-Baigta,-tarė jis.

-Bent jiems bus gera gyvent,-nusišypsojau.-Manęs nesuseks?

-Su mano pagalba to nebus,-linktelėjau.

-Iki. Paskambinsiu, kai prireiks tavo pagalbos.

Išėjusi į lauką žvilgtelėjau į temsų dangų.

-Po šimts,-nusikeikiau kai supratau, kad neturiu su savimi motociklo.-Teks eiti penkiolika kilometrų, plius minus tris valandas.

Atsidususi ėmiau kulniuoti. Po kiek laiko žvilgtelėjau į telefoną. Greit devinta, o aš dar nenuėjau net puse kelio. Toliau pėdinau kelkraščiu.

-Ar negali būti dar blogiau!-sušukau kai ėmė smarkiai lyti, o mano odinė striukė buvo be kapišono.

Po kelių minučių buvau kiaurai šlapia ir dar prie manęs sustojo kažkoks juodas džipas.

-Lipk vidun,-pasigirdo duslus Zayn balsas pro pravertą langą.

Pravėriau duris ir klestelėjau ant sedinės. Nuo manęs bėgo vanduo, nuo plaukų varvėjo vandens lašeliai, batai buvai kiaurai permirke. Atsidusau, o Zayn įjungė šildymą.

-Duok savo marškinėlius,-tariau ir mačiau kaip jo nosis susiraukė.

-Tau jie nepravers,-tarė jis.-Tu juos sušlapinsi.

-Tiesiog duok juos,-atsidusau ir jis nusiėmęs marškinėlius padavė man.

Pradėjus jam važiuoti nusispyriau sportabačius ir nusimoviau kojines, toliau ėmiau mautis savo leginsus kojomis žemyn. Mačiau, kad Zayn viską stebi, bet man tai nerūpi. Numečiau odinę striukę ant atbulinių sėdynių ir nusivilkau maikutę. Likusi tik su apatiniais apsivilkau sausus Zayn marškinėlius ir pasijaučiau kiek geriau. Juk ne taip jau ir šilta toje mašinoje.

Pasiknaisiojusi po jo bardačioką radau plaukų gumele ir susirišau ja kuoduką.

-Kur kas geriau,-atsidusau.-Gal jau baigsi spoksoti?

Jis nieko netaręs nusigrežė nuo manęs ir stebėjo kelią. Jo marškinėliai buvo permirke nuo vyriškų kvepalų, kuriuos anksčiau taip dievinau. Taip pat galėjau užuosti jo mėtinių cigarečių kvapą.

-Kerė nė už ką nesiviktų mano nešiotų marškinėlių,-duslus jo balsas pasklido po automobilį. -Jai nepatiko mano sumaišytas kvapas su cigaretėmis ir kvepalais.

-Mhm, kodėl tai sakai man?-nežinau, kodėl bet viduje kažkas džiaugėsi tuo.

-Nė pats nežinau,-atsidūsta jis.-Nemanau, kad tai vaikinai suprastų.

-Tavo tiesa,-šypteliu.

-Man įkirėjo, kad ji nieko absoliučiai neveikia. Jai namuose reikia tarnų.

-Turbūt jai šlykštu prisiliesti prie indų,-sukikenau.

-Ji niekada jų ir nelietė. Taip pat negamino maisto.

-Tai ką ji valgo?

-Vaisius, daržoves, jogurtą arba kartais pariuošiu maistą aš, bet jai jis nepatinka.

-Nejaugi tu taip prastai gamini?-pakėliau antakį.

-Galiu parodyti ir pati įvertinsi,-tarė jis.

-Šinadien lauksiu. Tikiuosi nenusinuodisiu,-erzinau jį.

-Pirma leisim išmėginti Kerei,-nusijuokėm kartu.

Kažką pajaučiau. Man suskaudo kažką viduje. Man kažko trūksta, bet nesuprantu ko. Tarsi, kad kažkas grįžtų atgal...

-Karin,-pamosikavo ranka man prieš veidą Zayn.-Ar viskas gerai?

-Taip tik užsigalvojau,-netikrai šyptelėjau ir pažvelgiau pro langą, kai įsukame į kiemą.

Už lango vis dar lijo, bet ne taip stipriai. Žvilgtelėjau į savo basas pėdas ir pravėriau mašinos dureles. Nuleidusi kojas žemyn sukandau su dantim lūpą, kad neaiktelėčiau nuo šaltos žemės. Kruptelėjau nuo stiprus šalto vėjas, kuris pūtė į mano veidą, o maikė ėmė šlapti nuo lietaus. Prie manęs pribėgęs Zayn apglėbė mane per pečius ir greitai nusitempė mane vidun. Atsidūrusi koridoriuje bandžiau pasitraukti nuo Zayn, bet užkliuvau už lempos ir kartu su Zayn atsidūrėme ant grindų. Jo kūnas prisispaudė prie manojo, o jo karštas oras atsimušė man į lūpas. Užmerkiau akis kažko laukdama, kažko tikėdamasi. Zayn putlios lūpos atsidūrė ant manųjų ir ėmė švelniai jas bučiuoti. Neatsakiau į jo bučinį, nors kažkas šį kartą buvo kitaip.

-Jau grįžote balandėliai!-pasigirdo Kerės šauksmas ir mes kruptelėję atšokome vienas nuo kito.