All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 26

Pramerkusi akis sutikau šviesą ir žmonių šauksmus. Sumirksėjusi supratau jog esu vežama kažkokiu ilgu koridoriumi. Girdėjau Lou ir Zayn šauksmą, kai jų neleido eiti tolyn. Bandžiau jų klausyti ir neprarasti sąmonės, bet mano akys vis merkėsi ir aš pasidaviau tamsai.

Louis pov*

Jau praėjo trys dienos, kai Karin neatsibunda. Jaudinuosi, nes jei apie tai sužinos jos mama ją ištiks šokas, todėl tai nuslėpsiu, nes jai gydytojas liepė nesijaudinti. Vis stebėjau miegančia Karin. Staiga jos vokai krustelėjo ir ji plačiai atsimerkė. Ji išsigandusi apsidairė ir tik, kai pamatė mane, nurimo.

-Lou, kiek aš laiko čia esu, jog tu atrodai toks išvargęs? Tau laikas skusti barzdelę,-nusijuokė ji.

-Tik tris dienas. Be to kažkoks Zayn ateina pas tave kiekvieną dieną. Tu jį pažįsti?

-Hmm. Jis taip pat iš vaikų namų. Be to jis mano klasiokas.

Staiga kažkas pabeldė į duris ir joms atsivėrus į vidų užėjo Zayn.

-Paliksiu jus vienus,-manau jiems reikia apie kažką pasikalbėti.

Karin pov*

Nustebau jog Zayn mane lankė. Kodėl jis taip elgiasi? Nenorėjau jog Louis išeitų, bet jau buvo per vėlu. Po to pokalbio aš nesusigaudau savo jausmuose. Kodėl aš prie jo jaučiuosi kitaip, nei prie kitų vaikinų?

-Ką čia veiki?- paklausiau, net nepažiūrėdama į jo pusę. Nuo to pokalbio nepykstu ant Zayn, o griaužiu save. Juk aš priverčiau jį suprasti jog jis man patinka. O gal tai iš ties tiesa?

-Noriu sužinoti normalų atsakymą į klausimą. Be to jaudinausi dėl tavęs

Nustebusi pakėliau akis. Pats Zayn Malik jaudinasi dėl manęs? Tai privertė mano širdį suplazdėti.

-Neturiu atsakymo. Nežinau, kodėl taip elgiausi. Aš atsiprašau. Nesuprantu savęs, nes pirmą kartą jaučiuosi taip keistai prie vaikino.

-Manau aš tau patinku,-prabilo jis prisėdo ant mano lovos. Norėjau atsikirsti, bet kažkas viduje tai neleido padaryti. Ar tai tiesa?

-Nežinau ar tai tiesa, bet aš negaliu įsimylėti. Nenoriu būti įskaudinta. Be to tas įvykis, kuris atsitiko vakarėlyje buvo klaida. Aš negaliu tau nieko jausti. Negaliu. Iš ties ir aš kalta nežinau, kodėl esu tokia silpna, kai tu esi šalia. Ką man darai Zayn?

-Ar nori sužinoti visus atsakimus į klausimus?

Linktelėjau. Vaikinas lėtai ėmė lenktis arčiau manęs ir aš supratusi sulaikiau kvėpavimą.

-Kvėpuok, Karin,- sušnabždėjo Zayn man į lūpas ir per mano kūną perbėgo milijonas malonių šiurpuliukų.

Kai jo lūpos prisilietė prie manųjų, mano pilve ėmė siausti uraganas. Atsakiau vaikinui į bučinį ir savo rankomis apglėbiau Zayn kaklą, taip jį prisitraukdama arčiau savęs. Kai jo liežuvis įsibrovė į mano burną aš lėtai jį priliečiau savuoju. Tai buvo malonu ir nauja. Nors tai buvau patyrus per vakarėlį, bet to nelabai atsimenu. Staiga Zayn atsitraukė, palikdamas mane norėti jo lūpų. Man patiko jo švelnūs bučiniai ir putlios lūpos, bet tai negalėjo tęstis amžinai.

-Ar dabar žinai savo atsakimus į klausimus?

Man patinka Zayn. Iš ties patinka, bet kaip man elgtis? Juk jis su Kere, o aš elgiuosi, kaip kalė. Kodėl viskas turi būti taip sudėtinga? Vis bandžiau save apgauti, o dabar kai žinau ką jam jaučiu jaučiuosi blogai. Labai blogai.

-Na?

-Tu teisus. Tu man patinki, bet aš tai pamiršiu. Nežadu prie tavęs lįsti ar išskirti su Kere. Tai klaida.

-Bet aš nenoriu jog tai pamirštu,-tarė Zayn ir trumpam suglaudė mūsų lūpas.

-Kaip Kerė? Kaip aš? Aš nenoriu būti žaisliukas Zayn.

-Kodėl tu vis apie ją kalbi. Mes net nesame pora. Tu nesi žaisliukas. Aš taip pat su tavimi jaučiuosi keistai. Tu man patinki Karin. Žinau jog tu gali tuo nepatikėti, bet prašau pagalvok.

Neturėjau ką ir pasakyti. Man jis tikrai patinka. Mano maža dalelė tiki juo ir liepia jam suteikti šansą.

-Aš pagalvosiu apie tai.

Zayn nusišypsojo ir atsigulęs šalia manęs prisitraukė į savo glėbį. Savo galvą padėjau ant jo krutinės ir apglėbusi jo liemenį užmerkiau akis.

-Aš būsiu šalia tavęs iki tol kol tu užmigsi,-sušnabždėjo jis ir pabučiavo man į kaktą.-O dabar pailsėk.

Nenorėjau, kad jis išeitų, nors aš to nejausiu, kai miegosiu. Stipriau apkabinau Zayn, o jis tik nusijuokė ir ėmė glostyti mano plaukus. Girdėjau jog durys prasiveria, bet į ta nekreipiau dėmesio.

-Zy neišeik. Nepalik manęs, kai aš miegosiu,-sušnabždėjau, kai jaučiau jog panyru į miegą.

*Po savaitės*

Šiandien trečiadienis. Dabar guliu savo kambaryje. Šiandien grįžau iš ligoninės. Per tą laiką labiau prisirišau prie Zyan. Nors ir kaip man buvo sunku pripažinti negaliu jo paleisti. Manau aš jį myliu. Pasiilgau jo, nes nuo vakar jo nemačiau. Kai būnu šalia jo jaučiuosi tokia saugi. Nenoriu jog jis pradingtų iš mano gyvenimo, bet negaliu iš kart sutikti su juo draugauti.

Pranešiau Eliotui jog nedirbsiu gan ilgą laiką, be to jo atsiprašiau už vakarienę. Žinau, jog jis nusivylęs, bet prižadėjau, kad susitiksiu su juo penktadienį.

*Ketvirtadienis*

Atsikėlusi apsivilkau rožinį švelnų megztuką ir leginsus. Apsiovusi stortbačius patraukiua į vonią. Sugarbanojusi kelias plaukų sruogas, pasidažiau akių tušu blakstienas ir prigriebusi rankinę nusileidau laiptas į valgyklą.

Papusryčiavusi patraukiau į mokyklą. Keista jog vis dar nepamačiau Zayn. Nežinau kodėl jis vakar pas mane neatėjo.

-Pasiilgai manęs?-kažkas tarė ir atsuko mane į save.

-Zy?-apkabinau jį. Jo kvepalai svaigino.

-Ar jau pagalvojai apie tai?-paklausė Zayn.

Pasijaučiau blogai. Jei jis supyks, kad noriu neskubėti ir po truputi tapti daugiau nei draugai?

-Na? Ar girdi?-pamojavo ranka man prieš akis.

-Taip.

-Tai atsakymas taip? Ar taip jog pagalvojai?

-Aš noriu neskubėti ir manau jog dabar būtų geriausia būti draugais,-nusišypsojau, bet mano šypsena pradingo, kai vaikino veidas tapo piktu ir susinervinęs su kūmsčiu trenkė į spintelę. -Zayn?

-Aš stengiausi dėl tavęs, o tu sakai jog nori būti tik draugais?!-šaukė jis.

-Nusiramink! Tu ne taip supratai!-išsigandau jo tokios reakcijos.

-Argh. Neapsimetinėk tokia nekaltute! Eik velniop prakeikta kale!! Už tave yra geresnių!!!-jo žodžiai smigo tarsi kulkos. Laikiausi nepravirkusi prie visų čia esančiu žmonių, kurie stebėjo šį spektaklį.

-Ak tu taip. Tai ko tada mane sekioji, kaip šuo! Eik dūlkinkis su savo kekše!-staiga mano skruostas ėmė dilkčioti ir aš neišlaikiusi pusiausvyros suklupau.

Jis man trenkė. Negaliu tuo patikėti. Kaip jis galėjo?

-Karin?-Zayn švelniai tarė.

-Atšok! Nenoriu turėti su tavimi nieko bendro!! Nešdinkis!-sušukau pakeldama į jį ašarotas akis.

-Bet..

-Dink! Nenoriu tavęs matyti!!

-Gerai, nesipainiosiu tau po kojom,-tarė jis ir suskambus skambučiui likau viena. Likau viena ir įskaudinta.

Sukūkčiojau. Aš kvailė. Taip ir žinojau, kad vaikinai nori tik sexo. Mes tik žaisliukai.