All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 10

#Letės pov*

Mačiau, kai pirmas iš kambario išėjo juodaplaukis. Kažkas čia ne taip. Greitu žingsniu prisiartinusi prie durų jas pravėriau ir aiktelėjau.

-Karin?!-sušukau ir pribėgusi prie jos užmečiau ant jos paklodę.-Tik nesakyk, kad tas šūdžius tave išprievartavo?!

-Aš pati kalta,-ji atsidusi šyptelėjo.

-Kaip taip gali kalbėti? Juk tavimi pasinaudojo!-nerimavau dėl jos tokio ramaus veido. -Pakviesiu Zayn, jis parveš tave namo.

Ji tylėjo. Nesuprantu jos. Kodėl ji tokia rami?! Aš būčiau jos vietoje apsiverkus ir palaužta. Kas jai atsitiko, kad ji yra tokia šalta? Ak!

Suradusi Zayn griebiau jam už rankos ir nusivedžiau jį nuošaliau.

-Klausyk manęs įdėmiai,-rimtu veidu tariau. Gerai kad, mažai gėriau.-Aš tave nuvedu pas Karin ir tu parveži ją namo ir neprikiši prie jos nagų! Aišku?

-Kodėl aš ją turiu parvežti?-jis pakėlė antakį ir sekė paskui mane.

-Jei ji norės tau papasakos, tad tiesiog dabar užčiaupk savo burną,-atsidusau praverdama duris.

Karin, net į mus neatsisuko ir toliau gulėjo ant šaltų grindų. Jos akys buvo įsmeigtos į sieną, o kai ji atsisuko į mane per kūna perbėgo šiurpas. Jos stiklinės, tuščios akys atrodo vėrė mane iš vidaus. Kur dingo toji Karin? Mano gerklėje susikaupė gumulas.

-Surask jos drabužius,-sušnabždėjau, kai atgavau amą ir apkabinau Karin.-Tu mane gazdini.

-Man viskas gerai,-išgirdus jos balsą, kruptelėjau. -Tiesiog man trūksta miego.

Atsitraukusi nuo jos, truputį nurimau, nes jos akys tapo šiltesnės, o lūpos buvo susiformavusios į mažą šypsnį. Padavęs Zayn man jos apatinius liepiau jam nusisukti. Padėjusi jai apsirengti apatinius, atsisukau į Zayn.

-Kur kiti jos drabužiai?-atsidusau.

-Suplėšyti,-gūžtelėjo pečiais jis ir aš jį perliejau piktu žvilgsniu.

-Duok savo marškinius,-paliepiau ir jais apvilkau jos apnuogintą kūną.

-Aš galiu pati,-tarė Karin ir užsisagstė Zayn marškinių sagas.-Gali eiti ir nesijaudink dėl manęs.

Linktelėjau ir palikau juos vienus, bet prieš tai piktai žvilgtelėjau į rudaakį. Kad tik nieko nenutiktų.

#Karin pov*

Buvau, kaip nesava, bet dabar jaučiuos geriau. Įsėdę į mašiną pamačiau netoli mūsų Kerę. Pradėjus važiuoti mašinai jai nusišypsojau, taip ją labiau supykdydama. Hmm įdomu kodėl iš vis Zayn ją čia palieka?

Pro langą stebėjau įjungtus žibintus, kurie apšvietė kelią. Danguje švietė žvaigždės ir mums kelią nuklojo pilnatis. Atsidusau. Užmerkiau akis ir atrėmusi galvą į stiklą ėmiau snausti.

Prabudau nuo šiltų rankų, kurios mane pakėlė ir nešė. Papūtus šaltam vėjui mano oda pašiurpo ir Zayn mane labiau priglaudė prie savęs. Nenorėjau pramerkti akių, nes dabar jaučiausi taip lyg kažkam rūpėčiau. Atsipalaidavusi gulėjau ant jo rankų ir kai pajaučiau minkštus patalus po savimi susigūžiau. Zayn užklojus mano kūną susiriečiau į kamuoliuką ir užmigau.

#Zayn pov*

Sedėjau Karin kambaryje ant kėdės ir stebėjau ją miegančią. Ji atrodė tokia miela, kaip miega... Zayn tu suskystėsi jei taip vyks ir toliau.

Staiga ji ėmė blaškytis po visą lovą. Pakilęs nuo kėdės priėjau prie jos ir suėmiau jos ranką, o kita gloščiau jos švelnius plaukus. Jai nurimus atsitraukiau ir vėl klestelėjau į kėdę. Surūkęs vieną cigaretę bandžiau neužmigti, bet miegas nugalėjo ir aš smigau ant nepatogios kėdės.

#Rytas

Prabudau nuo dunkstelėjimo. Pramerkęs akis pamačiau Karin sukniubusią ant grindų. Prilėkiau prie jos ir pastačiau ją vėl ant kojų.

-Jau gali paleisti,-tarė piktai.

Neklausiau jos ir toliau prilaikiau ją per liemenį.

-Kur tave nuvesti?-paklausiau nekreipdamas dėmesio į jos piktą žvilgsnį.

-Tiesiog paleisk mane, nes neatsakau už savo veiksmus!-suurzgė ji pasimuistydama.

-O jeigu ne?-sukikenau ir stipriau suėmiau jos liemenį.-Įdomu ką man padarytum?

-Aš tave užmušiu Zayn, prisiekiu užmušiu!-toliau niršo ji, o mane tik ėmė juokas.

-Tu bejėgė,-nusijuokiau.-Tu tik mergina.

#Karin pov*

Išgirdusi jo paskutinius žodžius įniršau. Jis nuvertina merginas?! Aš jam įrodysiu, kad merginos nėra silpnos!

Išsivadavau iš jo gniaužtų ir stumtelėjau ji link lovos. Jis krisdamas sučiupo už mano rankos ir aš nesitikėdama to užgriuvau ant jo. Jo rankos stipriai apsivijo mano liemenį taip prispausdamas arčiau savęs.

-Paleisk mane!-suklykiau ir ėmiau muistytis.-Kai tu mane paleisi, pasigailėsi!!

-O kas jei nepaleisiu?-jis nusijuokė ir jo mėtinių cigarečių kvapas kuteno man nosį.

Ką man daryti? Jis per stiprus man...

-Tiesiog... Uhhh... Zayn!!!-neturiu žodžių.

Iš jo burnos sklido juokas.

-Kas jei padarysiu šitaip?-paklausė jis priglausdamas savo lūpas prie manųjų.