All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 1

Po 2 metų

Prabudau nuo saulės spindulių, kurie spigino man į veidą. Atsidususi išlipau iš lovos ir nuėjus į vonią nusiprausiau. Tada nutipenau prie spintos ir apsivilkau ilgą suknelę kuri buvo su plačiom rankovėm, užsitempiau pėdkelnes ir užsidėjau kedukus. Savo plaukus palikau palaidus ir pakėliau savo kambariokę Letę, kuri numirs jei nespės pasipuošti. Pamačiusi, ką aš apsrengusi suraukė antakius ir jau norėjo kažką pasakyti, bet savo ranka uždengiau jos burną ir tariau:

-Nė negalvok. Nežadu teptis to jovalo ant savo veido.

Nusišypsojusi išskubėjau iš kambario ir pavalgiusi pusryčius laukiau Letės. Kai ji atėjo ėjome į netoli esančią mokyklą.

-Dar 5 mėnesiai ir aš išeinu iš vaiknamio,-sušuko Letė.-Bet sesut aš tave lankysiu ir stengsiuosi tave pakeisti.

-Kuom tau nepatinka mano rūbai?- pyktelėjusi paklausiau.-Man patinka, kad jie uždengia tą ką noriu.

-Jie uždengia per daug, tavo kūną pamatę vaikinai tiesiog nenustotų spoksoje,-nusijuokė.

Kumštelėjau jai į petį. Patraukėme prie stendų ir užsirašius tvarkaraštį dairiausi Letės kuri jau šnekėjosi su vaikinų būreliu. Tad patraukiau į pirmąją pamoką kuri buvo dailė. Atsisėdau prie lango ir sulaukusi skambučio stebėjau, kai visi sueina į klasę. Po kelių minučių į klasę įėjo mokytoja su aukšta blondine.

-Mokiniai į mūsų klasę atėjo nauja mokinė, tad draugiškai priimkite ją,-tarė mokytoja ir linktelėjo naujokei.

-Aš esu Kerė, man 17,-nusišypsojo-Aš esu kitokia, nes turiu tėvus ir žadu čia pabūti, todėl kad man įgryso jų aiškinimai ir nurodinėjimai.

Nesusilaikiusi prunkštelėjau.

-Kažkas nepatinka?-pervėrė mane žvilgsniu.

-Tiesiog nesuprantu, kodėl tokie, kaip jūs norite atsikratyti tėvų. O mes norime juos turėti.

Blondinė tik nusijuokė ir praėjusi pro mane sušnypštė"tu mano taikinys, sužinosi kas yra niekas". Na ir prisidirbau, bet tai numojau ranka.

Po pamokų patraukiau į vaiknamį, bet pajaučiau kai buvau pastumta. Visi kas tai matė ėmė kvatoti. Nukritusi žvilgtelėjau į viršų ir ten buvo Kerė. Atsikėlusi nubėgau į savo kambarį ir užsirakinau. Kokia aš kvaila nereikėjo užkabinti tos blondinės. Visą dieną pragulėjau lovoje, o atėjus vakarui persirengiau ir atgal atsiguliau į lovą. Save raminau dėl rytojaus, tikriausiai visi jau tai pamiršo. Rytas

Prabudau nuo garsaus beldimo. Išsiropščiusi iš lovos ir pradariau duris.

-Tomi juk sakiau gryšiu ryte, negalėjai greičiau atidaryti durų kol manęs neužtiko budėtoja?-šaukė juodaplauks.

-Aš...-nutesiau.

-Oi atsiprašau, ne ten pataikiau,-nusijuokė vaikinas.

Abu susižvalgėm, kai išgirdome budėtojos batelių kaukšėjimą. Jis sutriko, o aš tik sugriebiau jo ranką ir įtempusi jį į vidų, užrakinau duris. Abu tylėjome, kol kaukšėjimas nutolo.

-Ačiū, em...

-Karin,-nusijuokiau.

-Aš Zayn,-tarė tiesdamas ranką.

Spustelėjau jo delną ir tada susivokiau, kad prieš jį esu visa susivėlusi, su maikute ir trumpais šortukais. Mano žandai nuraudo.

-Manau tau jau laikas,-tariau.

-Aš dar pabūsiu iki 7 valandos, tiesiog nenoriu, kad mane užtiktų budėtoja.

-Na gerai, bet aš einu į dušą.

Iš spintos išsitraukiau ilgą, platų megztinį ir kelnes. Nusipraususi, apsirengusi ir susirišusi plaukus, išėjau iš vonios. Zayn radau ant savo lovos žiūrintį į mano piešinius.

-Gražiai pieši,-atsisukęs nužvelgė mane ir susiraukė.-Su pižama atrodei gražiau.

-Ačiū, bet nežadu rengtis, kaip kitos prieinamos merginos. Man patinka jaustis patogiai ir man geriau, kai niekas manęs nepastebi. Beje tau metas.

Jis atsistojo ir prieš išeidamas pamojavo. Žvilgtelėjau į Letės lovą kuri buvo tuščia. Tikriausiai vėl pasiliko per naktį kokiame vakarėlyje.

Nupėdinusi į mokyklą išgirdau juoką, tad nuleidau galvą ir paskubinau žingsnį ir suklupau. Greitai atsistojau ir jau norėjau greičiau pasišalinti, kai man kelią pastojo...