All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 5.2

-Jei kažkas nutiks, pranešk. Nenoriu, kad tau kažkas nutiktų ar vėl tave įskaudintų.

-Aš ir pati galiu apsiginti,-melavau.-Nenoriu, kad ir iš tavęs imtų tyčiotis.

-Nė negalvok. Aš ginsiu tave nuo visko.

Šyptelėjau. Jis davė savo telefono numerį ir aš patraukiau į savo kambarį.

Šiandien diena ir vėl buvo puiki. Nepatyriau nieko blogo. Mane baugino, tai jog blondinė man nieko nepadarė per šį savaitgalį.

Rytas

Atsikėliau nuo garsios telefono melodijos. Šokusi iš lovos ir nepasižiūrėjusi kas skambina pakėliau ragelį.

-Ar nepasiilgai savo geriausios draugės!?-į telefoną nusijuokus sucypė Letė.

-Lete? Aš taip tavęs pasiilgau,-sušniurkščiojau aš.

-Tik neverk, nes atvažiavusi nustebsi ką galiu tau padaryti,-nusijuokė ji.

-Kodėl man nieko nepranešei apie išvažiavimą?

-Nes pati apie viską sužinojau tik paskutinę minutę. Mane pamatysi tik už trijų savaičių, jos prabėgs tau net nemirktelėjus.

-Bet man taip tavęs reikia. Aš čia daugiau nieko neturiu, tik Niall.

-Niall? Kas jis? Kai grįšiu tu nedelsiant turėsi man viską iškloti,-patylėjusi prabilo.- Jau turiu eiti, iki.

-Ate.

Supypsėjus telefonui paskutinį kartą, jį numečiau ant lovos ir nuėjau nusiprausti. Nusiprausus, šiltai apsirengiau ir papusryčiavusi, patraukiau į pamokas. Po 4 pamokų stende švietė didelės raidės."VISI MOKINIAI SUSIRINKITE ANTRAME AUKŠTE PRIE SPORTO SALĖS!". Susidomėjusi patraukiau laiptais į antrą aukštą. Pasigailėjau, kai prasibrovusi pro minią pamačiau Kerę.

-Pagaliau ji pasirodė!-sušuko blondinė.-Kaip tau negėda vilioti tai kas ne tavo!

Nesupratusi stebėjau Kerę.

-Neapsimetinėk nekaltu avinėliu. Tu į lovą įsitempei mano Zayn!-suvaidino verkenčią.-Merginos saugokit savo vaikinus, nes dabar žinote kas slepiasi po jos veideliu!

Norėjau pasitraukti nuo jos, bet ji stvėrė man už rankos.

-Niekur neisi!-jaučiau kai jos nagai vis stipriau sminga man į odą.-Tu esi kekšė! Jei tave pamatysiu prie Zayn iškabinsiu akis supratai!?

Išsigandusi linktelėjau. Stengiausi laikyti ašaras, kurios vis labiau kaupėsi.

-Merginos saugokitės nuo tokios šliūndros, kaip ji, nes nebežinau ką ji dar gali padaryti! Aš tau niekada neatleisiu. Įdomu, kuriuos dar buvai įsitempusi į lovą.

Bandžiau išlaisvinti ranką, bet ji mane stumtelėjo ir aš parkritau. Ašaros ėmė riedėti mano skruostais, kai visi ėmė juoktis. Atsistojusi jau norėjau eiti, bet vėl parkritau, kai Kerės ranka tvojo man per veidą. Skruostas ėmė degti. Nebežinojau ką daryti, tad net nesistengiau atsistoti. Kerė atsitūpė ir dar kartą trenkė į tą patį skruostą.

-Žinosi, kas atsitinka, kai lendi prie to kas mano,- sušnypštusi atsistojo ir paliko mane vieną.

Užsidengusi ranka burną ėmiau garsiai kūkčioti. Prasėdėjau ant grindų tol kol nurimau. Atsistojusi patraukiau į mergaičių tualetą. Ant mano skruosto puikavosi nagų įdrėskimas. Kraujas buvo sukrešėjas, o skruostas paraudęs. Bandžiau nuvalyti kraują, bet prilietusi skruostą tik aiktelėjau. Pakentėjusi nuvaliau kraują ir tada nuskambėjo skambutis į pertrauką. Į tualetą užėjo kelios mergaitės.

-Am... Atsiprašau,bet gal turite paskolinti pūdros?-sukrenkštusi paklausiau.

Viena mergina ištraukė buteliuką ir padavė man į rankas. Bandžiau tepti ant skruosto pūdrą, bet kai žvilgtelėjau į veidrodį atrodžiau keistai, nes skruostas buvo tamsesnis nei mano veidas.

-Duokš padėsiu,-tarė rudaakė mergina.

Paėmusi buteliuką ir papurškusi jį ant rankos, ištepė juo mano visą veidą, bei truputi kaklą.

-Jei kada norėsi pati tai pasidaryti, tiesiog pasižiūrėk internete.

Padėkojusi linktelėjau ir išskubėjau į pamoką.

Įėjusi į klasę ir atsisėdusi į kėdę, mane vėrė pykti merginų žvilgsniai. Nuleidusi galvą, stebėjau savo pirštus. Suskambus skambučiui pajutau, kai kažkas klestelėjo į šalia esančią kėdę. Atsisukusi išsigandau, nes tai buvo Zayn. Negaliu su juo kalbėti.

-Sveika,-šyptelėjo jis.

Ne, ne, ne, ne, ne. Prašau nekalbėk su manimi!

-Kokie mes šiandien nedraugiški.

-Labas. Tiesiog nenusiteikus kalbėtis,-tyliai sumurmėjau.

-Hm... Gaila, nes man priešingai. Kaip sekasi?

Kodėl tu su manimi kalbi?

-Gerai, tau?-prašau nieko daugiau nesakyk, nes Kerė nuraus man galvą.

-Puikiai.

Linktelėjau ir nuleidau galvą. Buvau nerami iki tol kol nenuskambėjo skambutis. Išėjusi iš klasės patraukiau prie išėjimo, kai pajaučiau stiprų stumtelėjimą į duris. Atsitrenkusi nugara į duris, pajaučiau smūgį į veidą.

-Juk sakiau nesiartinti prie Zayn!-sušuko Kerė.

Ji vėl ruošėsi man trenkti, bet ją sulaikė kažkieno ranka.