All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 41

-Nuleiskit ginklus,-suurzgė į mano ausį Kerė. Suprunkščiau.-Tu tuoj mirsi, o dar ir drįsti juoktis?

-Tu apgailėtina,-nusijuokiau man nerūpėjo, kad į mano galvą įremtas pistoletas.-Jei mane nužudysi, vis tiek neliksi su Zayn. Jau pradėjau tavęs gailėtis.

-Nutilk po velnių,-kita ranką stipriai suspaudė man kaklą ir man pasidarė sunku kvėpuoti, bet nežadu jei nusileisti.

-Tai ko tu lauki?-iškošiau pro sukastus dantis.-Nužudyk mane, bet prisimink, kad tau gresia kalėjimas. Zayn ir Louis žino, kur buvau visus tuos metus.

-Liaukis! Nutilk!!-šaukė ji ir purtė savo blondinišką galvą.

Jos nagai susmigo į mano kaklą ir ėmė jį lėtai draskyti savo raganos nagais. Nemeluosiu, kad skauda, bet tai buvo tik menkniekis, kurį man sukėlė vyrai viešnamyje.

-Aš tave nudėsiu!

-Tai pirmyn!? Šauk!-pratrūkau.

Ji pasimetė ir jos ginklas suvirpėjo prie mano smilkinio. Ar ji išvis moka juo naudotis?

-Nesikiškit!-perspėjau Zayn ir Louis.

Su pėda užmyniau ant jos kojos ir su alkūnę smogiau jai į šonkaulius. Kerės ginklas iškrito jai iš rankų ir ji kluptelėjo žengdama atgal. Griebiau pistoletą, bet jis buvo išspirtas man iš rankų. Ji staigiai puolė mane ir pavertė ant grindų. Kerė smogė man į žandikaulį. Greitai apverčiau mus ir darbar būdama viršuje negailestingai talžiau jos šlykštų snukį.

-Karin liaukis!-Zayn stvėrė mane už pečių ir nutraukė nuo jos leisgyvio kūno, bet ji vas dar nebuvo praradusi sąmonės.

-Noriu jos mirties,-pasimuisčiau jo glėbyje ir bandžiau ištrūkti, bet buvau
pernelyg stipriai suspausta.

-Nusiramink, ji to neverta,-pabučiavo mano viršugalvį.-Kalėjimas jai bus tinkama bausmė iki gyvenimo galo.

Atsidususi palinkčiojau galva, sutikdama su juo. Galėsiu laisvai gyventi žinodama, kaip ji lėtai kankinasi.

-Farai ir greitoji jau pakeliui, trumpai papasakojau kas įvyko,-tarė Louis.-Ar radai Megę?

-Ji apačioje, kunigo kambario spintoje. Skubėk pas ją,-šyptelėjau prisiminusi ją.-Mes viskuo pasirūpinsime.

Jis linktelėjo ir greitai dingo, palikidamus mus vienus.

-Taip ir žinojau, kad neliksi automobilyje,-sumurmėjo Zayn.-Visą tą laiką nerimavau dėl tavęs.

-Aš taip pat jaudinausi. Nežinia kas galėjo mums nutikti,-nusišypsojau ir suglaudžiau mūsų lūpas.

-Tikiuosi, tai paskutinė diena, kai ją matai Zayn,-nusikvatojo Kerė ir nusitaikiusi į mane šovė. Vis dėl to ginklu ji moka naudotis.

Viskas vyko lyg sulėtintame filme. Kulka skriejo į mus, bet netikėtai prieš ją iššoko Harry ir ji susmigo jam į petį. Kitas šūvis nuaidėjo iš garbiniaus pistoleto ir kulka negailestingai įsirėžė į Kerės krūtinę. Staiga policijos pareigūnai išbėgo pro duris ir aplinkui kilo tikra sumaištis.

Suklykusi priepuoliau prie gulinčio Harry ir ranka spaudžiau jo sužalotą petį.

-Hazz,-laikiau ašaras ir purčiau galvą.-Tu negali mirti!

-Ššš, tai tik menkas sužalojimas,-kreivai šyptelėjo ir nežymiai susiraukė nuo skausmo.-Aš juk stiprus.

-Ir kvailas. Juk tu rizikavai savo gyvybę!

-Nes tu man lyg sesuo, Karin.

-Panele, pasitraukte nuo nukentėjusiojo,-pareigūnė palietė mano petį ir aš nenoromis atsitojau.

Zayn apkabino mane ir nusivedė į šalį, kad seselės apžiūrėtų Harry petį.

-Mano širdis sustojo, kai pamaniau, jog tavęs netekusiu,-silpnai sušnibždėjo jis.-Dieve, visą gyvenimą liksiu tam vaikinui dėkingas.

-Ak, mielasis,-įsikniaubiau į jo krūtinę.-Myliu tave ir dabar tikiu, kad būsime laimingi.

-Aš taip pat tave myliu, bet dar ne viskas baigta.

-Ne?-sutrikusi pakėliau akis į viršų.

-Ar tekėsi už manęs?-jaučiau kaip Zayn jaudinosi.-Žinau, kad dabar neturiu žiedo ir aplinka neromantiška, bet viskas ko aš noriu, esi tu. Nekantrauju pakeisti tavo pavardę į savo.

-Aš sutinku!

Jis apsuko mane ratu ir aš kaip išprotėjusi kikekanu įsikniaubusi į jo kaklo linkį.

Neskaitant šio vakaro įvykių, tai buvo laimingiausia mano diena gyvenime.

♡Dar laukiau Epilogas ir ši istorija bus baigta. Keista bus neberašyti šios istorijos, nes ji buvo mano pirmoji. :/ Bet visada kažkas baigiasi. Ačiū, kad skaitot!