All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 30

Kai nurimau, Zayn atsiplėšė nuo manęs ir atsistojas sunėrė rankas ties krūtinę.

-Negalvok, kad tai kažką reiškia, nes nežadu visada raminti tave bučiniais,-suraukė kaktą jis, aš tiesiog atsisėdau ir žvelgiau į jį iš aukšto. Tai aš turėjau taip jam sakyti, bet buvau pernelyg pasimetusi ir sujaudinta. Man patiko jo grubumas ir tai buvo blogai.-Dabar man laikas ir raktus nuo rūsio pasiimsiu aš.

Atsidusau ir pakilau iš vietos, sekdama paskui jį. Užrakinęs Zayn duris nusitempė mane į butą.

-Būtinai turi valgyti, nes nusilpusi tu nieko nepadarysi priešinikui,-tarė jis.-Nusiprausk, nes dvoki.

-Užsičiaupk,-suurzgiau ir išstūmiau jį pro buto duris, kartu su jo pašaipia šypsena. Nekenčiu jo!

Pirma nusiprausiau, antra užkandau ir trečia jau miegojau Zayn minkštoje lovoje, kurioje skendėjo jo svaiginantis kvepalų kvapas.

Zayn pov*

Kitą dieną nuvažiavau į savo butą. Karin vis dar miegojo mano kambaryje, o aš tuo tarpu paruošiau jai pietus. Laikrodis jau mušė 18 valandą, bet ji vis dar neprabudo. Teks imtis kitų veiksmų.

Į kibirą pripyliau šalto vandens ir patraukiau į savo kambarį. Nors ir kaip buvo gaila lovos, bet Karin minos neatsisakysiu pamatyti. Lėtai atitraukiau nuo jos antklodę ir nužvelgiau jos kūno linkius. Ji vilkėjo tik trumpą sportinę maikutę ir apatinius. Karin nereikėjo net sporto, bet jai trūko jėgos.

Nusišypsojęs greitai apverčiau kibirą ant jos kūno. Karin suklykė ir gaudydama orą, it nutvilkyta elektros, staigiai šoko iš lovos. Ji išsigandusi užsidengė veidą rankomis ir atsirėmė į sieną. Kažkas buvo ne taip. Nuo kada ji bijo vandens?

-Karin ar tau viskas gerai?-paklausiau ir priliečiau jos petį, bet ji trenkė man per ranką.

-Daugiau. Niekada. Manęs. Neliesk,-sušnopavo ji ir dingo iš kambario. Po kelių sekundžių išgirdau vonios kambario durų trenksmą.

-Karin, aš atsiprašau, kad tave išgazdinau, nežinojau, jog bijai šalto vandens,-atsidusau priėjas prie vonios durų.

-Aš nebijau vandens,-atkirto ji pyktai.-Tiesiog sapnavau košmarą, nelemtas bukaproti!

Karin pov*

Po 2 valandų sportavau rūsyje. Zayn toliau ant manęs šaukė, bet tai tik motyvavo. Viskas sekėsi blogiau nei vakar. Greitai pavargau, be to nuo vakar diegė raumenis ir tvinksėjo nuo skausmo galva. Buvau išsekusi.

-Pailsėk ir vėl pradėsime viską iš naujo,-piktai suburbėjo Zayn, nes matomai buvo manimi nusivylęs.

Atsidusau ir atsigulusi užmerkiau akis. Po kelių akimirkų užsnūdau ir sugrįžau į savo vieną iš blogų dienų viešnamyje.

*Prisimininai*

Šalto vandens pliūpsnis pažadino mano ir taip iš šalčio sustingusį, nuogą kūną. Sudejavau iš skausmo, nes vis dar ant mano kairės krūties puikavosi vakarykštis įpjovimas. Pajutusi spyri į pilvą užsidengiau ranka burną, kad neišleiščiau skausmo aimanų, nes už tai buvau ilgiau krušama.

-Nagi! Stokis!!-sušuko kažkoks jaunas vaikis rankose laikydamas botagą. Kruptelėjau iš baimės ir su skausmu pakilau ant kojų.-Nors tu jau sužeista, bet vis tiek gausi kelis kirčius. Aš be skausmo nemoku mažyte.

Nusipurčiau nuo šalčio. Čia buvo labai šalta, bet neturėjau teisės skūstis. Juk čia dar esu tik 3 mėnesius. Ironiška yra, tai, kad jie man sako dienas, bet mieliau to nežinočiau ir taip tikrai greičiau pralėktų laikas.

-Manau pirma tave nuprausiu,-nusišypsojo jis ir priėjęs prie manęs suėmė mano abi rankas ir jas surišo. Kitą galą virvės pririšo man virš galvos, ant kablio.-Taip geriau galėsiu tave apžiūrėti.

Jis pasiėmė kibirą vandens su putomis ir įmirkęs į vandenį kempinę pridėjo man prie kaklo. Vanduo buvo ledinis, o mano kūnas tirtėjo nuo patiriamo stingdančio šalčio. Keliai linko, bet privalėjau kentėti, jei nenoriu jo smūgio. Mano žaizdas griaužė muilas, ypač ant kairios krūties esantį įpjovimą. Norėjau klykti, bet dėja tai dar nebuvo blogiausia.

Vaikinas vėl apipylė mano kūną lediniu vandeniu, nuplaudamas nuo manęs putas. Truputį buvau jam dėkinga dėl švelnumo, bet nenumaniau kas manęs toliau laukia. Jo rankose atsidūrė botagas ir aš supratau, kodėl jis mane apipylė vandeniu. Juk per šlapią kūną geriau limpa.

-Prašau,-sušnabždėjau maldaudama jo.-Aš padarysiu bet ką. Tik prašau nedaryk to.

-Atsiprašau mažute, bet tik ant tavęs tai leido išbandyti. Tai iškentusi, man kažkada padėkosi,-šyptelėjo jis ir neperspėjęs užsimojo botagu, kuris kirto per manąją šlaunį. Suklykiau iš skausmo, užmerkdama akis ir suprasdama, kad ne tik vanduo teka mano kūnu.

Kiti 4 kirčiai teko mano liemeniui, klubui, nugarau ir skaudžiausias mano kairiąjei krūčiai, kuri atrodė tuoj plyš iš deginančio skausmo. Negana to jis mane iškrušo specialei spausdamas mano naujausias žaizdas. Kai jis ruošėsi išeiti aš atsimerkiau ir sukūkčiojau nuo pamatyto kraupaus vaizdo. Mano kūnas buvo tiesiogine to žodžio prasme išmesinėtas ir visas kruvinas. Gulėdama ant žemės, net nepajėgiau pajudėti ir nuplauti savo purvinas žaizdas nuo žemių, esančių ant grindų.

-Aš tau padėsiu,-šyptelėjo šviesiaplaukis ir visas vanduo esantis kibire atsidūrė ant mano kūno.-Tikiuosi dar susitiksime, gražuole.

Ir tai buvo ne pirmas kartas, kai mes ir vėl susitikome.

*Prisiminimų pabaiga*

Ir vėl šoktelėjau, nes pajutau, vėsų vandenį ant savo veido. Kurtinantis garsas privertė mane užsidengti ausis ir stipriai užsimerkus linguoti. Staiga pajaučiau rankas ant savųjų, kurios atitraukė jas nuo mano ausų. Jam tai padarius supratsu, kad tai aš ir skleidžiu tą garsą, klyksmą susimaišiūsį su rauda, bet aš neverkiau. Ašarų jau seniai nebuvo manyje like...

-Nusiramink,-Zayn sušnabždėjo ir užsikėlęs mane ant savo kojų apglėbė mano drebantį kūną.-Tu saugi, tai tik košmaras.

-Tai ne košmaras,-tyliai sušnabždėjau.-Tai mano praeitis.

Zayn sustingęs pažvelgė į mane ir supratau, kad jis tai girdėjo. Nekreipiau į jį dėmesio ir susigūžusi toliau lingavau jo glėbyje, tarsi maža mergytė bandydama pagaliau saugiai užmigti ir pamiršti blogą sapną.