All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 34

Harry pov*

-Ar tu nori sugriauti mano planus!?-Hermio piktas balsas nuaidėjo per visą sandėlį ir privertė visiems čia esantiems įsmeigti į mane akis. Ši akimirka buvo nejauki, bet dėl to nesukau sau galvos, nes žinojau, kad Karin pridarė man rimtu problemų.

Bosas tikrai buvo supykęs ir griežte grežė mane savo šaltu žvilgsniu. Tikėjausi, kad jis manęs nenudės ir nesugriaus mano plano.

-Pone,-nurijęs gumulą gerklėje mandagiai kreipiausi. Stengiausi neparodyti savo baimės.-Aš tikrai to nedaryčiau. Nemaniau, kad Karin tokia įžeidi, o aš tik netyčia prabilau apie savo buvusią.

-Dabar norėčiau tave nudėti už šią klaidą, bet taip padarydamas turėčiau dar ilgai laukti tos užsispyrusios mergšės,-po kelių minučių prabilo mane kiek nuramindamas.-Džiaugiuosi, kad tavo buvusi viską sutvarkė ir dabar Karin liko įbauginta.

Labiau ji buvo įpykusi ir norėjo nudėti tą kalę. Teri man nepatiko, nes su ja buvo vien problemos. Per ją ir įsitraukiau į šiuos nešvarius reikalus, mat jos atžvilgiu buvau per skystas ir nesugebėjau suprasti melo... Papurčiau galvą ir susiraukęs pažvelgiau į bosą. Nesupratau iš kur jis sužinojo apie Teri, nes jei būčiau žinojęs, kad ji čia pasamdyta, dabar manęs nebebūtų šiame versle.

-Kad tu žinotum ką gyvenime praradai,-atsiduso Hermis nužvelgdamas moterį sėdinčią netoli jo. Tik dabar ją pastebėjau, nes ji glūdėjo šešėlyje.-Ji yra nuostabi, o tu kaip kvailys nevertinai šios Velnio dovanos, kuri priverčia pasiekti visko ko tik užsigeidžia. Myliu ją ir tikiuosi, kad tau ji vis dar nebesvarbi iki šiolei.

-Man ji nerūpi, buvau apie jos egzistavimą užmiršęs,-šaltai tariau ir nusilenkęs pridūriau.-Jei galima jau eisiu. Noriu pasiruošti kitai dienai, pone.

-Taip, taip,-numojo ranka jis, o aš greitai išskuodžiau iš jo tamsaus ir šalto kabineto, kuris, kaip ir jo šeimininkas kėlė man šleikštulį. Visas tas vaidinimas ir blogi žodžiai apie Karin, verčia mane supykti ir nudėti jį, bet vis dar laikausi savo šalto proto ir vedžiodamas Bosą už nosies tenkinuosi tuo. Man patinka žinoti, kad jo kerštas nepavyks. Dabar artėja ir mano kerštas jam, nudėsiu jį.

Karin pov*

Sedėdama ant palangės žvelgiau pro langą į spindinčias danguje žvaigždes. Naktis buvo tamsi, bet protarpiais pasirodęs mėnulis vis apšviečia mano veidą primindamas, kad jis nedingsta, kai tamsa apgobia dangų. Mėnulis buvo lyg maža švieselė, lyg mažytė viltis pasirodanti mano gyvenime. Ji verčia mane siekti savo planų nors ir kaip neįmanoma ir bergždžia tai atrodo.

-Ir tau sunku užmigti?-duslus balsas nuvilnijo per kambarį ir privertė mano odą pašiurpti. Prie Zayn balso buvo sunku priprasti. Kažkas jame buvo gero ir versdavo mane pasijusti kažkam svarbia asmenybe ir suprasti, kad nesu ta beširdė kalė... bet tai trukdavo tik akimirką.

-Taip,-mano balsas nuskambėjo tyliai ir nemanau, ar jis mane išgirdo. Buvo sunku kalbėti šią akimirka, nes jaučiausi emociškai pažeidžiama. Visko per daug susikaupė ir man iš ties reikėjo peties išsiverkti, bet nusprendžiau, kad ir toliau kaupsiu viską savyje, juk jei verkčiau visiems pasirodyčiau silpna, o aš to daryti tikrai nenoriu.-Kaip matau, tu taip pat.

Į savo žodžius nesulaukiau jokio atsakymo.  Juodaplaukis tik priėjo šalia manęs ir atsirėmęs į sieną taip pat žvelgė pro langą. Jo rudos akys blizgėjo nuo mirguliuojančių žvaigždžių, o lūpos buvo tvirtai suspaustos į tiesią liniją.  Jis mąstė ir tai man buvo sunkiausia įminti per visą mūsų bendravimą, kad ir koks jis keistas buvo ar yra. Zayn sunėręs rankas po krūtinę atrodė rimtas vyras, bet jo elgesys kartais bylojo jog jis nėra jau toks laimingas savo gyvenimu. Juk jei toks būtų, nesistengtų išpirkti savo kaltės bandydamas apsaugoti mano užpakalį įklimpūsį gilioje duobėje.

-Žinai, keista mums taip laisvai bendrauti, kai nutiko daug skaudžių įvykių tarp mūsų,-prabilo jis. Į tai reagavau pernelyg ramiai ir tai buvo tikrai keista. Manau esu per daug pavargusi, kad dabar imčiausi keršto Zayn. Dabar man taip pat kyla grėsmė gyvybei, bet vis dėl to Kerė negaus to ko nenusipelnė.

-Esu pavargusi apie tai mąstyti ir galvoti, bet susitaikiau, kad visada būsi prie manęs prilipęs kaip musė,-kreivai šyptelėjau ir užmerkiau savo akis. Mane aplankė ramybė, kai būnu šalia jo, tad kodėl neturėčiau ja pasimėgauti?

-O tu visada moki įgelti,-dabar esu įsitikinusi, kad jis šypsosi, bet nusprendžiau neatsimerkti.-Ar kada mąstai apie tai, kaip būtų buvę, jei Kerė nebūtų pasipainiojusi mūsų kelyje?

-Manau, kad tada nebūtų buvę ir mūsų,-tariau tiesą, nes dėl tos kalės, mane pastebėjo Zayn.-Būčiau pakeitusi tik savo charakterį ir elgesį. Dabar mėgaučiausi gyvenimu, kai žinočiau, jog ji bijo prisiartinti prie manęs, o tu na... nemanau, kad tarp mūsų būtų kažkas įvykę daugiau. Esame skirtingi,-nors maniau atvirkščiai. Zayn visada liks atminty mano pirmoji meilė, bet gyvenimas tęsiasi ir aš tikrai surasiu savo mylimąjį arba būsiu vienišė, kaip ir dauguma pasaulyje esančių moterų.

-Tu teisi. Tikiuosi ir tau pasiseks santykiuse, kaip ir man su Kere,-praleidau tai pro ausis, nes jis tikrai nebus su ja. Gaila, kad ir jo gyvenime pradings svarbūs žmonės.-Labanaktis.

-Labos,-sumurmėjau ir net kruptelėjau iš nuostabos, kai Zayn lūpos prisiglaudė prie mano kaktos ir paliko šlapią bučinį, nuo kurio linko keliai. Nutaisydama šaltą veido miną nužvelgiau tolstančią jo tvirtą figūrą ir atsidusau. Kad ir kaip jo nekęsčiau, bet vis dėl to praeities nepakeisiu. Jo prisilietimai visada priversdavo mane pasijusti nuostabia, bet tai dabar užrakinta ir stengiuosi savo prisiminimus nukišti giliai savo širdyje. Tikiuosi, jog jo toks elgesys neprivers apsigalvoti griaunant jo gyvenimą...

♡Ačiū už vote ir nuomuones ♥ mane tai padrąsino parašyti jums dalį :)))) Jei kam aš įdomi follow me :*♡