All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 10

-Pavežti?-paklausė pažįstamas balsas.

Atsisukusi pamačiau vaikino šypseną, tai buvo ant motociklo sėdintis Zayn.

-Nemanai jog supyks Kerė?-nusivaipiau.

-O kodėl turėtų?

-Neatsakinėk į klausimą klausimu.

-O kodėl turėčiau?

Visą kelia ėjau, o paskui mane važiavo Zayn vis kalbindamas, kad parvežtų mane. Nors norėjau atsisėsti ant motociklo ir pajusti nerealų jausmą, bet susivaldžiau. Nenoriu jog jis galvotų, kad jis man patinka ar dar kažką, nes man dabar rūpi tik motociklas, kuriam taupausi. Priėjusi prie savo "namų" atsisukau į Zayn.

-Ačiū, kad palydėjai,-šyptelėjau ir nuskuodžiau iki savo kambario.

Po savaitės*

Per šią savaitę nedaug kas įvyko, nes Kerė buvo savaitei nušalinta nuo mokyklos, po mokyklos dirbau iki 20h, po to namų darbai. Beje po savaitės grįžta Letė, kuri nori man papasakoti apie naująjį vaikiną. Hermis vis dažniau mane kalbina, nekartą pakvietė kartu išgerti arbatos, bet atsisakiau. Tiesiog darbe aš dirbu ir nežadu priimti Hermio kvietimų. Na grįžkim prie šiandien dienos-pirmadienio. Apsirengiau šiltą pukuotą megztuką, kelnias ir inkariukus. Papusryčiavusi nuėjau į mokyklą ir susiradusi tinkamą kabinetą atsisėdau į suolą. Suskambus skambučiui visi sugužėjo pamokon. Per pietų pertrauką atsisėdau valgykloje ir lėtai gėriau sultis, kol nepriėjo Kerė.

-Per tave mane nušalino nuo mokyklos, burokėli.

-O kodėl man tai turėtų rūpėti? Pati kalta,-pavargusiu tonu tariau.

-Ir kodėl tu su manimi šneki?-sucypė ji.

-Po galai gal jau galėsiu normaliai pavalgyti! Tau neatsibodo kibti ir aš kalbu, tikriausiai nustebai, tad nešdinkis!-sušukau ir paėmusi savo sultis užpyliau ant jos šviesaus megztuko.-Tai kas dabar burokėlis?

Nusijuokusi pasiėmiau rankinę ir patraukiau iš valgyklos. Dabar juokėsi ne iš manęs, o iš blondinės, tad ji žinos tą jausmą, kuri jaučiau kiekvieną dieną. Prabėgus pamokoms nuskubėjau kavinės link. Persirengusi ėmiausi aptarnauti žmones. Negalėjau susikaupti, nes Hermis vis spoksojo į mane, tad netyčia išslydusi lėkštė tėškėsi į grindis ir sudužo. Atsitūpusi ėmiau rinkti šukes tol, kol neįsipjoviau į ranką. Nekreipusi dėmesio į tekantį kraują, surinkau paskutines šukes ir jas išmetusi nėjau į tuoletą nusiplauti po kranu kraują. Pajaučiau kai kažkieno krūtinė atsirėmė man į nugarą, o rankas padėjo ant kriauklės. Atsisukusi pamačiau Hermį, kuris stipriai mane prispaudė prie kriauklės ir savo rankomis suspaudė mano liemenį.

-Hermi, paleisk mane,-bandžiau ištrūkti, bet jis prisiglaudė mane arčiau.

-Tu niekada nesutinki kur nors nueiti, tad tave teks paimti prievarta,-nusišypsojo.

-Ne! Paleisk!-ėmiau kūkčioti ir muistytis.

Jis ranka uždengė mano burną ir ėmė šiurkščiai bučiuoti, bei kandžioti kaklą. Su kita ranka nuplėšė mano suknelės rankovę ir nusmaukė liemenėlės petnešėlę. Mano skruostai vis labiau drėko, kai atitraukęs savo ranką nuo mano burnos ir ėmė bučiuoti lūpas. Aš buvau prieš jį bėjėgė, nemokėjau apsiginti. Aš labiau sudrebėjau, kai jo rankos suplėšė suknelės apačią ir ėmė glostyti mano kojas. Savo rankomis ieškojau kažko kieto ir užtikusi kažkokį butelį trenkiau jam per galvą. Jis susvirduliavo ir parkrito, tad puolusi prie durų jas atrakinau ir išbėgusi sušukau:

-Gelbėkit!

Sukniubau ant kavinės plitelių ir ėmiau garsiai kūkčioti. Elija apgaubė mane su antklodė ir iškvietė farus, bei greitają. Jiems atvažiavus mane apžiūrėjo seselė ir apklausinėjo pareigūnas. Parašiusi pareiškimą pareigūnai liepė rytoj atvykti į policiją. Persirengusi nuskubėjau "namo", iki tol vis dairiausi ar neteks pamatyti Hermio. Atsipūčiau, kai atsiradau savo kambaryje. Nusipraususi atsiguliau į lovą ir ėmiau galvoti. Jei aš nebūčiau jam trenkusi, jis būtų mane išprievartavęs. Turiu išmokti apsiginti, todėl užsirašysiu į boksą.

Rytas

Prabudusi, persirengiau ir su autobusu nuvažiavau į policiją. Ten mane priėmė jaunas vyriškis ir vėl liepė papasakoti, kas nutiko kavinėje. Viską papasakojusi jis ėmė klausinėti apie mane, ir kai sužinojo jog esu nepilnametė užsirašė užrašų knygutėje.

-Jis gaus apie 10 metų kalėjimo. Už pasikėsinimą išprievartauti ir plius tai jog dar esi nepilnametė. Jūs laisva.

-Ačiū, pareigūne. Beje aš dirbau toje kavinėje beveik dvi savaites, kaip bus su pinigais?

-Jūs gausite juos ir beje Hermis jums sumokės už tai kad priekabiavo.

Linktelėjusi išėjau iš jo kabineto ir ėmiau vaikščioti po miestą. Sustojau prie vieno pastato kur merginos plovė mašinas. Tai neturėtų būti sunku. Užėjusi į vidų pabeldžiau į duris ir jas atidariusi užėjau.

-Sveiki,-tariau mielam sėdinčiam vaikinui.- Aš Karin.