All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 37

Neprisimenu kada taip nuoširdžiai ir daug šypsojausi. Sedėjau Zayn glėbyje ir stengiausi patikėti, kad tai niekur nedings. Abu gėrėmė raudoną vyną.

-Turime išgelbėti Kerę,-atsiduso man į plaukus juodaplaukis.-Kad ir kokia ji yra, turime tai padaryti.

-Taip,-žinojau, kad jam ji svarbi, bet nereiškia, jog jis liks su ja. O gal... Ne, ne! Turiu jam pasakyti tai, privalau.-Prieš grįžtant mums į savo vėžes, turiu tau kai ką, apie save papasakoti.

-Rytoj,-pabučiavo į kaklą jis.-Šiandien pabūkime dviese. Pasiilgau tavo kūno.

-Ne, Zayn,-papurčiau galvą atsitraukdama nuo jo.-Po to gali manęs nenorėti, tad išklausyk mane. Tai bus bjaurūs dalykai.

Giliai įkvėpiau prieš pradėdama, jausdamasi apsvaigusi nuo tankaus širdies plakimo. Negalėjau prisiminti, kada paskutinį kartą taip nervinausi, kad net pykino.

-Kai pabėgau iš mokyklos ir susikrovusi daiktus dingau, palikdama tik raštelį, jog kažkur išvykau. Iš tiesų buvau pagrobta pusiaukelėje.

Mačiau kaip jis stipriai sugniaužia kumščius ir giliai įkvėpia. Pažvelgiau į savo taurę.

-Buvau išvešta į viešnamį,-nurijau susikaupusias seilias. Staiga Zayn taurės kojelė lūžo jo rankoje. Jis taip greit sureagavo, kad net nespėjau pamatyti, kaip sugavo taurę prie pat jo šlaunies, vynui nė nespėjus išsilieti.

Jis pašoko, aš irgi greitai atsistojau.

-Įsipjovei? Ar viskas gerai?

-Taip,-tarė jis.

Jis greitai išmetė sudužusią taurę, dar labiau ją susmulkindamas. Drebančiomis rankomis pastačiau savąją. Po kiek laiko Zayn atėjo iš virtuvės su taure rankoje ir tamsesniu gėrimu joje.

-Sėsk, Karin.

Spoksojau į jį. Veidas buvo griežtas, žvilgsnis tapo šaltas kaip ledas.

-Sėsk... prašau.

Keliuose jaučiau silpnumą, tad pasidaviau ir atsisėdau ant lovos krašto. Zayn nesisėdo. Jis nurijo didelį gurkšnį to, kas buvo jo taurėje.

-Ar žinai, kas tą paliepimą įvykdė?

Giliai įkvėpiau bandydama nurimti.

-Kerė, net Letė, tai sužinojo ankščiau už mane ir nieko nedarė. Jei būčiau žinojus...

-Ar kam nors dar pasakojai?

-Tai žino tik Mičas, vaikinas iš sandėlių. Nenorėjau, kad kažkas manęs gailėtūsi. Norėjau ištrūkti iš to košmaro, kol supratau, jog tai bus įmanoma tik tada, kai pasiduosiu,-gumulas gerklėje neleido garsiai kalbėti, tad toliau tik šnabždėjau.-Kai kurie vyrai nebuvo grubūs, bet nuo kitų likdavo randų. Viena kartą buvo taip blogai, kad ėmiau kraujuoti ir teko kviesti daktarą. Man buvo persileidimas. O kai tyrė rado analinių ir makšties randų... Daktarą nužudė, jog neprasitartų.

Zayn pastatė taurėlę ir ši garsiai dunktelėjo.

-Nepasakočiau smulkmenų, bet tu privalai, tai apie mane žinoti.

-Sunaikinsiu kiekvieną, kas tavimi pasinaudojo,-jis buvo įsiutęs ir atšiaurus.

Atsistojau.

-Jie neveri tavo pastangų ir laiko.

-Tu verta. Po galais. Po velnių viską.

Mačiau jo veidą, akis. Mačiau gailestį ir siaubą. Bet tai, ko neįžvelgiau, skaudino labiausiai.

Išsipildė mano baisiausias košmaras. Bijojau, kad mano praeitis turės įtakos jo potraukiui man.

-Persirengsiu ir eisiu.

-Ką?-Zayn pažvelgė į mane.-Kur eisi?

-Į viešbutį,-atsakiau visiškai išsisunkusi.-Manau, tau reikia viską apgalvoti.

-Galim padaryti tai kartu,-sukryžiavo rankas jis.

-Tik ne tada, kai žiūri į mane, lyg gailėdamsis.

-Po velnių, juk aš ne akmeninis, Karin. Nebūčiau žmogus jei man nerūpėtum.

-Nenoriu sumauto tavo gailesčio,-skausmas krūtinėje sustiprėjo, kaip ir pyktis. Visos emocijos susiliejo į vieną.

-Ko tada, po galais, nori?

-Tavęs! Noriu tavęs.

-Turi mane.

-Tavo žodžiai nieko verti, kai negali to įrodyti. Nuo tos akimirkos, kai pasakiau, kad tave myliu, manęs troškai. Tavo žvilgsnis aiškiai rodė, kad nori mane išdulkinti. O dabar tiesiog to nematau, Zayn. Tavo žvilgsnis... jis dingo.

-Tu juk kalbi nerimtai,-Zayn spoksojo į mane, tarsi būčiau koks nors nepavykęs eksperimentas.

-Pažvelk į mane. Pažvelk į mano kūną,-tariau nusiplėšdama suknelę.-Ar tau tikrai neatrodau šlykšti? Ar vis dar manęs geidi? Aš bjauri, turiu randų, gilių randų!

Jis nieko nesakęs greitai priėjo prie manęs ir mūsų lūpos susiliejo. Zayn pakėlė mane ir aš kojomis apsivijau jo klubus. Jis nusvirduliavo prie lovos ir kritom ant jos, o juodaplaukis sušvelnino smūgį atsiremdamas viena ranka į patalus.

Gulėjau po juo, gaudydama orą ir aimanuodma. Jis buvo šiurkštus ir nekantrus. Jam įsiskverbus į mane, aš išriečiau nugarą arčiau glausdamasi.

-Taip,-dejavau, kabindamasi nagais jam į nugarą. Mes degėmė iš aistros, taip ilgai lauktos ir seniai patirtos.

-Karin. Aš visada būsiu šalia.

Jis įsisiurbė man į lūpas. Į kumštį suėmęs mano plaukus ir neleido pajudėti, vis stumdamas, stipriai skverbdamasis gilyn. Jis viena koja įsispyrė į grindis, užvaldydamas mane aklai, gyvuliškai siekdamas orgazmo.

-Tu esi mano... mano... mano...

Jo savininkiški žodžiai vedė mane iš proto. Jaučiau tai artėjant sulig kiekvienu stumtelėjimu, jutau, kaip augant susijaudinimui mano vidus įsitempia.

Prieš baigdamas, jis gomuriniu balsu išleido ilgą aimaną, jo lankstus kūnas virpėjo išsiliedamas manyje. Laikiau jį apkabinusi, glosčiau jo nugarą, bučiavau petį.

-Tu niekada nebuvai ir nebūsi šlykšti. Aš visada tavęs geisiu ir tik dėl tavęs, esu pasiryžęs kovoti su visu pasauliu,-šnabždėjo į mano kaklo linkį Zayn.-Tik dėl tavęs taip greitai susijaudinu. O dieve... kai pamačiau tavę per vestuves, vos nesuklupau tau prie kojų ir neėmiau maldauti atleidimo. Aš taip tavęs atsiprašau, Karin.

-Viskas gerai,-pabučiavau jo skruostą.-Pabaikime viską ir tikiu, kad visada būsime kartu. Mums niekas nebesutrukdys.

♡Vuolia! Įmaišiau dirty vietų ir truputį skausmo. Manau gavosi kažkas tobulo :p Kol kas geriausia parašyta dalis :))))