All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 22

Sėdėjau ligoninės laukiamajame kol galėjau eiti pas mamą į palatą. Vis dar keista ją taip vadinti. Sukandusi lūpą pravėriau palatos duris ir įėjau vidun. Ji jau buvo pabudusi ir piktai žvelgė į mane.

-Sveika mama,-šyptelėjau ir klestėjau ant šalia esančios kėdės.-Gerai jautiesi?

-Aš pykstu ant tavęs, kad taip vakar pasielgiai,-tarė ji.-Man Louis papasakojo, kas vakar nutiko tai vargšei mergaitei.

-Tai ir tu tiki Kere?-nustebau.Nesitikėjau to iš tavęs. Jūs visi jos pakerėti!

-Nusiramink. Kodėl žemini tą mergaitę?

-Nes ji žemino mane. Ji žino, kad tai nėra pabaiga ir ji labai kentės,-atsistojau ir susiėmiau iš galvos.-Negaliu patikėti, kad sugebėjau tau atleisti...

-Dukra papasakok kas nutiko seniau ir aš pamėginsiu suprasti,-atsiduso ji.

-Tiesiog kai dar buvau vaikų namuose, ji žemino mane. Kiekviena diena buvo tarsi pragare. Po to ėmiau patirti smurtą, per ją net gulėjau ligoninėje,-mama aiktelėjo.-Ji buvo siuntusi kelis kartus vieną vyrą, kuris bandydavo mane išprievartauti, bet jam vis kažkas sukliudydavo tai padaryti.

-O mieloji, negaliu patikėti, kad tu tai turėjai patirti.

-Labiausiai skaudu buvo, kai ėmiau draugauti su Zayn.

-Su Kerės sužadėtiniu?

-Taip. Kerė su juo rezgė planą, kaip mane pažeminti. Viskas atrodė gerai iki tol kol nepasimylėjau su Zayn. Jis buvo susilažines dėl manęs iš pinigų sumos. Kerė tuo pasinaudojo ir paplatino įrašą kuriame tariamai pati ropšciuosi ant Zayn. Nors to net nedariau. Ji viską parodė prieš visą mokyklą, o Zayn pritarė. Niekada nejaučiau tokio skausmo. Aš mylėjau Zayn mama,-atsidusau.-Nuo tos dienos aš išvykau ir pasikeičiau. Daugiau neverkiu ir nerodau savo jausmų. Man nerūpi meilė. Aš ja netikiu.

-Mieloji, prieik,-tarė ji ir man priėjus, ji stipriai mane apkabino.-Aš jaučiuosi siaubingai, kad nebuvau šalia tavęs, kai tau reikėjo manęs.

-Negailėk manęs, tai liko praeityje. Viskas bus gerai, kai aš atkeršysiu jai. Nemėgink manęs atkalbėti, nes aš jau tai darau,-atsitraukiau nuo jos ir pamojavau.-Laikui bėgant sužinosi, kai ką daug blogiau. Atvyksiu vėliau, o gal rytoj.

-Sudie mieloji,-nusišypsojo ji ir aš išėjau iš palatos.

Išėjusi į lauką apžergiau savo motociklą ir užkūrusi jį nurūkau saulėtomis vasaros gatvėmis. Sustojau prie universiteto, į kurį žadu užsirašyti. Nuostabu buvo tai, kad čia yra bendrabutis. Nusprendžiau jog studijuosu kažką su muzika ir didžėjavimu.

Iėjusi į vidų sustabdžiau valytoją.

-Atsiprašau, bet kur čia galima surasti kažkokį kabinetą kur galima užsirašyti į universitetą?-mandagiai paklausiau.

-Galiu parodyti,-nusišypsojo senyvą moteriškė.

-Ačiū jums, norėčiau pažinoti savo močiutę,-šyptelėjau ir sekiau paskui ją.

Ji atvedė mane į sekretorės kambariuką ir nepastebėta jaunos moters pasišalino.

-Sveika aš čia dėl užsirašymo į universitetą,-atsikrenkščiau atkreipdama jos dėmesį.

-Štai popieriai, parašyk juose ir laisva,-atsiduso ji paduodama kelis lapus popieriaus.

Klestelėjau ant kėdės ir paėmusi tušinuką ėmiau pildyti lapus. Baigusi juos padaviau jai.

-Noriu užsirašyti ir į bendrabutį,-tariau.

-Jis mokamas, tad į mėnesį mokėsi po 20 dolerių.

-O kiek bus iš viso jei sumokėsiu už metus?

-180 doleriu. Turite pinigus čia?

Linktelėjau ir padaviau jai 200$.

-Likusius pasilik sau,-šyptelėjau.-Manau sutarsime gerai.

Ji nusišypsojo ir padavė man dar vieną lapą. Užpildžiusi ir jį atsiaveikinau ir išėjau iš sekretorės kabineto. Eidama išgirdau šauksmus. Nuėjusi link jų suraukiau kaktą. Kažkos jaunas vaikinas rėkė ant tos pačios valytojos.

-Dar bent žodis ant šios moteriškės ir paduodu jus į teismą!-sušukau priartėdama prie jų. -Ką jums ji blogo padarė?

-Ji neatlieka savo darbo,-pasipiktinęs atsiduso jis ir pakėlė akis į mane.-Kas jūs tokia?

-Būsima šio universiteto mokinė. Juk suprantate, kad šauksmais nieko nepasieksit.

-Na...-ieškojo žodžio jis.-Atsiprašau Merlena, kad pasikarščiavau. Jei norite galite jau eiti namo. Tiesiog bloga diena ir taip gavosi, kad pykti išliejau ant jūsų.

-Nieko tokio direktoriau, juk žinau koks jūs geras žmogus,-šyptelėjo moteriškė.-Ačiū jums panele.

-Nėra už ką.

Ji susirinko savo daiktus ir neskubėdama dingo iš mūsų akiračio. Atsisukau kaip supratau į mokyklos direktorių. Jis per jaunas juo būti. Turbūt jam kokie 26.

-Tai jūs mokyklos direktorius? Kiek jums metų?-pasmalsavau.

-Vadinkite mane Teofilu. Man sueis 26-eri metai.

-Karin. Turbūt jus priėmė dėl išvaizdos,-nusijuokiau.

-Na tame tiesos yra,-tarė jis.-Bet mano įdėjos veržiasi pro kraštus.

-Jau turiu važiuoti,-atsidusau.-Dar susitiksime.

Jis linktelėjo ir nulydėjo mane žvilgsniu. Eidama link motociklo pamačiau Zayn su Kere. Pakeičiau ėjimo krypti ir priėjau prie jų. Kerės veidas pesikreipė ir ji puolė mane. Nusijuokusi pasitraukiau į šoną ir ji pargriuvo.

-Zayn valdyk savo mergše,-atsidusau atsistodama šalia jo.-Juk nenori, kad ji būtų sužeista?

-Kere stokis ir nedaryk sau gėdos,-suurzgė Zayn.

-Bet mažuti ji pirma pradėjo,-atsistojo ji.

-Man jau įgryso tavo melagystės. Juk mačiau, kad pati prikibai!

-Ačiū Zy,-tariau ir atsirėmiau į jo petį.

-Zayn pasitarauk nuo jos!-suspiegė Kerė.

Zayn atsiduso ir atsitraukė nuo manęs, bet sugriebiau jo ranką ir neleidau nueiti.

-Noriu su tavimi pasikalbėti,-tariau jam ir nekreipiau dėmesio į Kerės kaprizus.

-Apie ką?-sutriko jis.

-Apie viską, tiesiog važiuok su manim ir palik ją čia. Noriu pabūti vienu du,-tariau ir stengiausi jį įtikinti palikti ją vieną, kaip darydavo anksčiau ji.-Leisiu vairuoti mano motociklą.

-Sutinku,-šyptelėjo jis, o aš pažvelgiau į verkiančią Kerę. Taip kale jauskis sužlugdyta, kokia buvau ir aš.