All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 35

-Pasiruošk parodai "Nauji paramos fondai & Not for profit",-tarė Harry paskambindamas.-Atvažiuosiu 19 valandą.

Nespėjau pratarti nė žodžio, o jis baigė pokalbį. Kartais jis tikrai rakštis pasturgalyje.

-Zayn!?-sušukau eidama į svetainę, kur miegojo jis.-Skambino Harry.

-Ką sakė,-sudejavo jis ir atsisėdo. Paklodei nuslydus, galėjau nevaržomai nužiūrėti jo nuogą krūtinę. "Liaukis!"-sudrausminau save ir nusukau akis į jo veidą.

-Šiandien 20 valandą vyks paroda "Nauji paramos fondai & Not for profit",-atsidusau.-Turime pasiruošti, man reikės naujos suknelės.

-Aš į šią parodą prieš savaitę buvau pakviestas su Kere,-susiraukė jis.

-Tada galėsime apseiti ir be tavęs.

-Aš viską stebėsiu iš šalies. Nežinia kada, kas gali įvykti.

-Jei sugebėsi atvežk man suknelę. Pasitikiu tavo skoniu,-šyptelėjau.-Vis dar miegi gana ilgai nuo senų laikų.

-Taip, o tu galėtum jau pradėti puoštis.

-Šį dalyką taikyk Kerei,-suprunkščiau trenkdama jam per pakaušį.-Vis labiau tampi panašesnis į savo blondinę.

-O tu tikra kalė.

-Ačiū, žinau tai pati,-nusišypsojau.-O dabar kelk savo subinę ir važiuok apsipirkti.

-Tikiuosi grižęs rasti paruoštus pietus,-pakilnojo antakis Zayn prieš man išeinant iš svetainės.
*
-Grįžau,-sušuko pro duris įžengęs Zayn.

-Kur tu po velnių taip ilgai užtrukai?-suurzgiau sunerdama rankas po krūtine. Buvo likusi tik valanda iki pasiruošimo.

-Ieškojau suknelės, be to turėjau užvažiuoti pas Kerę,-padavė man į rankas dėžę.

-Tu erzini,-atsidusau ir nuskuodžiau į kambarį.

Ištraukusi ilgą kūno spalvos suknelę apraizgytą juodais neriniais, nejučia nusišypasojau. Apsivilkusi ją, apsiaviau juodus aukštalulnius ir nužvelgiau save veidrodyje. Suknelė buvo prigludusi, o nuo šlaunų vidurio ėjo laisvai ir vilkosi žeme, pečiai buvo nuogi ir atidengė mano tatuiruotę. Sugarbanojusi plaukų galus ir pasidariusi vakarinį makiažą, pasiėmiau delninę, bei nukaukšėjau svetainės link.

-Vis dėl tavo skonis pagerėjo,-pašmaikštavau ir priėjusi prie Zayn užrišau jo kaklaraištį.

-Jis niekada ir nebuvo prastas,-atkirto jis ir ėmė purkšti savo kvepalus ant kostiumo. Jo aromtas užgniaužė man kvapą. Turėsiu jų nusipirkti sau.

-Nepasakyčiau,-paerzinau jį ir jau norėjau pataršyti jo sutvarkytus plaukus, bet Zayn sugavo mano ranką ir truktelėjo į save.-Maniau, bus linksma.

-Tau nepavyks,-nusišypsojo jis ir žengė žingsnį atgal.

-Gerai jau gerai,-numykiau ir nužvelgiau mudu veidrodyje. Nors ir avėjau aukštakulnius buvau žemesnė už jį. Mano ūgis nervinantis.

-Kai pamačiau sulnelę - ji buvo tobula, bet dabar aš netekęs amo, Karin,-nusišypsojo jis, ir ma nespėjus ką nors leptelėti suskambo durų skambutis.-Harry jau čia, tai reiškia jog turiu vykti pas Kere.

-Taip, iki,-palydėjau jį iki durų. Harry su Zayn apsikeitė vietomis.

-Ginklą turi?-garbanius mane vesdamas prie automobilio iš kart ėjo prie reikalo.

-Taip, su dirželiu prisisegiau prie šlaunies,-atsidusau įsitaisydama ant sėdynės.-Į delninę taip pat įsimečiau durklą.

-Gerai,-šiandien jis nekalbus ir tai mane kiek nervino. Man patinka palaidyti savo aštrų liežuvį.

-Bent galėtum apsimesti laimingu,-sumurmėjau perbraukdama raudonu lūpdažiu per savo lūpas.

-Tiesiog man atsibodo vaidinti mielą bernioką,-suurzgė jis.-Tu taip pat erzini mane.

-Aš?-suraukiau kaktą ir piktai nužvelgiau jo veidą.-Kokia tau bitė šiandien įgėlė.

-Jei tavęs nebūtų, dabar sau laisvai užsiimčiau kuo nors lengvu. Nusibodo saugot tavo užpakalį. Per tave vien tik bėdos, Karin.

-Tai viskas per mane?! Aš tau neliepiau manęs krušti,-sušukau išlipdama iš automobilio, kai sustojome prie didžiulio pastato.-Dabar pats esi kaltas, Harry. Pabučiuok man į subinę!

Suknistas kvailys, o aš dar maniau, kad kažkas gali tarp mūsų būti. Pikta žengiau atvirų durų link, kol pagaliau išsivadavau iš fotoaparatų blyksčių.

Eidama link pilnų šampano taurių netikėtai buvau pastvertą už alkūnės ir atsidūriau tvirtame vyro glėbyje.

-Kur dingo tavo princas?-pašaipus balsas nuvilnijo per mano kūną. ką jis čia veikia?

-Paleisk mane, Hermis,-pasimuisčiau jo glėbyje bandydama išsivaduoti. Norėjau nudėti jį, bet po velnių čia per daug liudininkų.-Ko tu nori?

-Tavęs,-nusišypsojo jis. Pasišlykštėjusi nužvelgiau jo veidą.-Ir jog elgtumeisi šiąnakt gražiai, nes esu nusitaikęs į tau brangius žmones esančius čia. Vaidink linksmą meilutę ir niekur nesitrauk nuo manęs.

Reiškias, kad ir čia yra jo ginkluotų vyrų. Šis vakaras bus įtrauktas į mano blogiausių dienų sarašą.

♧Nauja ^^. Suvėliau kažką ir šioje dalyje nieko gero kaip ir nėra. Truputį nusivyliau savo rašymu, bet jau greitai bus visas veiksmas ir gal net šios istorijos pabaiga. Gal papaišykit nuomonę :DDD? O gal ir ne ♧