All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 14

Iš visų jėgų bandžiau neapalpti, bet visos jėgos dingo ir mane pasiglemžė tamsa.

Prasimerkusi sutikau žalias vaikino akis, kuriose matėsi palengvėjimas.
-Jau maniau, kad teks tave vežti į ligoninę,-susirūpinęs tarė.-Jei blogai jautiesi galiu tave išleisti namo.
-Ačiū, jums. Tikrai norėčiau pailsėti,-silpnai sumurmėjau.
-Atvykote su mašina?
-Iš tiesų neturio jokios transporto priemonės, tad tenka paėjėti.
-Nenoriu, kad jums kažkas nutiktų, tad man būtų malonu jus pavežti iki jūsų namų,-nusišypsojo ir užsimaukšlines maikute padėjo man nueiti iki jo prabangaus juodo automobilio.
-Tik nenustebkite, kai išvysite mano namus,-atsisėdusi tariau.
-Nejau jie tokie nuostabūs ar atvirkščiai?-paklausė užkūręs variklį.
-Na, aš gyvenu vaikų namuose.
Jis linktelėjes nusišypsojo ir tarė:
-Man nesvarbu, kur gyvena ar žmonės yra skurdus, aš galiu pagelbėti visiems. Juk pagal būstą nespresi koks yra žmogus.
Jaučiausi kiek nustebinta jo žodžiais. Juk nekiekvienas taip galvoja.
Tyloje važiavome nykiomis gatvėmis ir ta tyla su juo buvo maloni. Tarsi jaučiau, kad jis mano senas draugas.
-Na štai,-sustojes tarė.-Lauksiu jūsų rytoj darbe. Sekmės jums ir gero poilsio.
Nusišypsojusi padėkojau ir pamojavusi patraukiau į vidų. Vaikinai nesigėdindami nužiūrinėjo mano apnuogintas kojas, nes vis dar buvau su darbo drabužiais. Atsidūrusi savo kambaryje nusispyriau savo sportbačius, kritau į lovą ir po kelių minučių panirau į saldų miegą.

Zayn pov*

Su Harriu nuobodžiavome mano kambaryje ir laukėme 18h. Tada prasidės vakarėlis Lilės namuose.
-Matei burokėlį? Dabar ji traukia akį,-šyptelėjo Harry.-Norėčiau paturėti ją lovoje.
-O prieš kelias savaites sakei, kad ji ne tavo skonio,-nusikvatojau.-Ir beje ji tavęs neprisileistų.
-Taip sakiau, bet ar matei jos krūtinę, bei dailų užpakaliuką. Tai priverčia jos norėti.
-Jai nereikia vaikinų Harry. Ji sakė, kad jos nedomina jie, bei jokios dovanėlės.
-Bet juk ji mergina?! Jai turi patikti dėmesys,- nepatenkintas sumurmėjo.
-Ji kitokia, tad tau nieko neišdegs.
-Nemanau... Lažinamės, kad su ja pasimylėsiu? Jei aš tai padarau tu sekantis su ja pasimylėsi, jei ne, aš 2 mėnesius nesidūlkinsiu su jokia mergina.
-Sutarta. Tu pralaimėsi vyruti,- nusikvatojes ėmiau ruoštis vakarėliui.

Kerės pov*

Apsirengusi raudoną trumputę suknelę ir ryškiai pasidažiusi patraukiau į vakarėlį.
Vis galvojau, kaip pakenkti burokėliui. Ji dar nepasirengus didžiajai staigmenai, tad reikia ją pagazdinti. Surinkusi Jake numerį paliepiau truputi pagazdinti Karin ir pasakiusi jos kambario numerį patraukiau linksmintis.
Padauginus alkoholio susiradau Harry ir su juo pasimylėjusi ieškojau Zayn. Tik jis mane užveda sexo metu ir iš tiesų man Zayn ima patikti, tad turiu jį priversti būti tik mano.

Karin pov*

Prabudusi patraukiau į vonią. Nusiprausi apsivilkau treningus ir susirišus plaukus išėjau iš vonios. Staiga stipri jėga mane priremė prie sienos ir kažkas iškėlęs mano rankas stipriai suspaudė. Prasižiojus norėjau klykti, bet vaikino delnas uždengė man burną. Išsigandusi pakėliau akis ir pamačiau jog tas vaikinas su juoda kauke.
-Dabar patrauksiu ranką ir jei imsi klykti sužalosiu tave,-tarė.
Linktelėjau. Jis patraukė ranką nuo mano burnos ir aš giliai įkvėpiau. Lipnia juostele užklijaves man burną ėmė mane nužiūrinėti.
-O tu gardus kasnelis,-nusiviepė savo iškrypėliška šypsena.-Nenorėtum pasismaginti?
Mano skruostais ėmė tekėti ašaros, kai vaikinas atsegė mano megztuką ir su peiliu perbraukęs per mano maikutę, ją suplėšydamas. Jis savo pirštais ėmė liesti mano pilvą ir vis kilo iki krūtinės.
-Šį kart neturiu tam laiko, manau dar susitiksim, bet vis dėl to turiu tau kažką palikti, nes ji galvos, kad pas tave nebuvau,-nusikvatojo jis.
Vaikinas tvirčiau suspaudė mano rankas ir tarė "dabar tau truputi paskaudės". Su tais žodžiais pajutau skausmą kaklo dešinėje pusėje už ausies. Nuklijaves lipnią juostelę paleido mano rankas ir aš susmukusi ėmiau kūkčioti. Jaučiau, kai tirštas lipnus skystis teka mano kaklu. Apsikabinusi save ėmiau save raminti, juk prižadėjau sau, kad būsiu stipri. Nusivaliusi ašaras atsistojau ir drebančiomis kojomis užsirakinau kambaryje. Susiradusi vaistinėlę išvaliau žaizdą ir ją užklijavau pleistru. Nusirengusi savo suplėšitus rūbus apsivilkau naktinius ir atsigulusi į lovą ėmiau save raminti.

Rytas
Prabudusi per naują sutvarkiau žaizdą ir apsirengusi patraukiau į mokyklą. Prie mano spintelės stovėjusi Kerė patraukė artyn manęs.
-Patiko staigmenėlė?-nusišypsojusi paklausė.
Tylėjau. Kaip ji gali taip elgtis? Ji iš tiesų nesveika.
-Negi taip išsigandai, kad kalbos dovaną praradai,-nusikvatojo.-Juk sakiau nežaisti su ugnim. Beje kita staigmenėlė patiks labiau.
Aš turiu neparodyti jog jos bijau, vis sau kartojau. Aš stipri.
-Na atsakyk. Ar lauki kitų staigmenų?!-susinervinusi kalbėjo.
Tylėjau. Ji turi atsikabinti. Staiga pajutau stiprią jėgą ir aš atsitrenkiau į kabineto duris. Pajutau skausmą šone. Kerė priėjo arčiau ir dar stipriau prirėmė prie durų. Durų rankena stipriai rėmėsi man į šona, tad garsiai aiktelėjau.
-Skauda, tiesa? Reikia atsakyti, kai tavęs klausiu.
-Taip,-sumurmėjau.
-Teisingai, burokėli,-tarusi pasitraukė nuo manęs ir aš neišlaikiusi pusiausvyros suklupau.
Visi pasišalino iš įvykio vietos, aš net nesistengiau pasijudinti nuo mokyklos grindų. Dabar tiesiog noriu prasmegti skradžiai žeme. Kiek dar laiko turėsiu taikstytis su tuo? Turiu išmokti apsiginti. Mano apmąstymus pertaukė pažįstamas vaikino balsas.
-Padėti?
Pakėlusi akis pamačiau...