All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 12

Pamačiusi ištiestą ranką ją suėmiau ir atsistojau. Pakėlusi akis šyptelėjau rudų akių savininkui Zayn.

-Ačiū,-padėkojau jam.

-Kitą kartą būk atsargesnė,- nusišypsojo jis ir nužvelgė mane.-Tu naujokė tiesa?

Ėmiau kikenti. Nejau manęs niekas neatpažįsta?

-Aš juk ta pati Karin. Ne tu vienas pagalvojai, kad aš ne ji.

-Nuostabiai atrodai dabar saugokis vaikinų, nes sulauksi daug dėmesio ypač su tokias drabužiais, kurie veria akį.

-Vaikinai man nerūpi. Yra svarbesniu dalykų už juos ir kvailą meilę. Nenoriu būti ta mergina, kuri leipsta nuo vaikinų ir gauna gėlių ar dar kokių prabangių dalykėlių. Man to nereikia, nes visos meilės būna skausmingos ir visada kalti tampa vaikinai, be to nenoriu verkti dėl tokių nesąmonių.

-Tu juokauji tiesa? Visos merginos nori tokių dalykėlių ir pasimatymų.

-Aš ne visos, tad bus sunku kažkam mane gauti,-nusišypsojusi patraukiau į kambarį.

Nusispyrusi batus nėjau į vonią, kurioje nusivaliau makiažą bei nusipraususi atsiguliau į lovą.

-Užeikit,-sušukau kai kažkas pabeldė į duris.

Durys prasivėrė ir į kambarį įėjo Niall.

-Sveika, sklinda kalbos, kad tavęs neatpažinsi,-nusijuokė jis.-Bet pastebėjau, kad tu tikrai pasikeitei tiek elgesiu, tiek išvaizda. Manau buvai grožio salone.

-Laba, taip lankiausi jame, atsibodo tas pats įvaizdis. Beje susiradau geresnį darbą, kuriame daugiau moka ir net kartais gaunu arbatpinigių.

-Tik nesakyk, kad tai nėra koks baras ar viešnamis.

-Tu juokauji tiesa? Aš tokio darbo nė už ką nedirbčiau nors man net grasintų.

-Tai koks jis?

-Daug žinosi greit pasensi.

-Na tada tiek to. Kerė nebekimba?

-Jau nebe, tad gali manimi nesirūpinti,-nusižiovaujusi tariau.-Palik mane viena, turiu eiti miegoti, nebent nori atlikti auklės vaidmenį?

-Ačiū už pasiūlymą, bet nenoriu jokių gandų, tad labanakt.

-Aha,-sumurmėjau ir panirau į saldų miegą.

Rytas

Prabudusi nusliuogiau į vonią ir nusipraususi ėmiau knistis Letės spintoje, nes dar neturiu sau tinkamų drabužių. Suradusi Marvin juodą ilgą maikutę ją pritaikiau kaip suknelę ir užsivilkusi po ja juodas timpas užsimaukšlinau juodus kedukus. Akis perbraukiau tušu ir juodu pieštuku bei lūpas pasidažiau vazelinu. Papusryčiavusi patraukiau į pamokas, per jas tikrai sulaukiau vaikinų dėmesio, kurio man tikrai nereikėjo. Merginos žudė mane žvilgsniais, bet man tai nerūpėjo tad ramiai išsedėjusi pamokas, patraukiau papietauti. Valgydama prie manęs atsisėdo Kerė ir mane stebėjo. Nekreipusi dėmesio į tai toliau valgiau maistą, o ji ėmė kikenti tarsi kažkas buvo blogai. Sukramčiusi maistą pastūmiau padėklą ir atsistojau.

-Ne jau nenori sužinoti, ką katik suvalgei?-nusijuokė ji.

-Ką šį kartą iškrėtei? Nejau su tuo mane gązdinai?

-Tai tik menkniekis. Nežadu tau nieko sakyti, pati pajusi simptomus,-sukrizeno toji.

-Ak gaila, bet man tai nerūpi,- nusivaipiau ir išėjau iš valgyklos.

Darbas

Dirbdama ėmiau justi didžiulį troškulį bei silpnumą, kuris nesilliovė iki darbo pabaigos. Beeidama į vaiknamį man svaigo galvą ir vis labiau temo akyse. Išgirdau motociklo garsą ir pro miglą pamačiau Zayn.

-Sveika, gal pavežti?-paklausė jis ir pliaukštelėjo už jo esančią tuščią vietą.

Staiga mano jėgos dingo ir susvirduliavusi griuvau ant šalia esančio takelio ir atsijungiau. Pro miglą dar išgirdau Zayn šaukiant mano vardą.