All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 14

Kaip visada Zayn pasimetė. Ankščiau jis buvo kitoks...

-Kaip galėjau vakar tavimi patikėti?!-šaukė ir liejo savo ašaras Kerė.-Tu ir vėl su šita mergše! Nenoriu tavęs akyse regėti! Man ir taip sunku, praradau savo verslą ir iš banko dingo milionas!

-Tavo pinigai vistiek buvo purvini,-atsikrenkščiau ir sulaukiau jos antausio.

Stvėrusi jai už riešo truktelėjau į save ir užsimojusi kumščiu trenkiau jai į veidą. Nuo smūgio jos kūnas sukniubo ant grindų.

-Po kelių valandų ji pabus, nesijaudink,-šyptelėjau ir norėjau pasišalinti iš virtuvės, bet Zayn sugriebė už mano riešo ir atsuko į save.

-Ką po velnių tu išdarinėji!-sušuko jis papurtydamas mane.-Vieną akimirką vaidini neprieinamą, o kitą pati lipi ant manęs. Ko tau iš manęs reikia? Aš ir turiu jausmus.

-Tu neturi jausmų! Tu sugriovai man gyveną tą dieną mokykloje! Tu sušiktai suviliojai ir pasinaudojai manimi! Tu net neįsivaizduoji ką man teko patirti per šiuos prabėgusius metus! Aš net negalėjau pabėgti iš ten...-pratrūkau šaukti ir ėmiau muistytis.-Jei ne tu aš nebūčiau patyrusi tų vyrų grabalionų!

-Apie ką tu šneki? Kokie dar vyrai?!-sutriko jis.

-Pamiršk tai. Pamiršk viską ką sakiau. Tiesiog buvau kelis syk išprievartauta ir tiek,-nenoriu jam pasakoti to, bet dalį tiesos pasakiau.

-Aš atsiprašau. Atleisk man. Aš nenorėjau tavęs įskaudinti,-tarė jis ir šį kartą negalėjau įskaityti jo rudų akių.

-Per vėlu, Zayn. Per vėlu,-atsidusau ir ištrūkusi iš jo glėbio užbėgau laitais aukštyn ir užsirakinau kambarį.

Išdavikė ašara nuriedėjo mano skruostu, greitai ją nusisluoščiusi griebiau už lempos ir tėškiau ją į sieną. Po visą kambarį pasklido šviestuvo duženos.

-Ar tau viskas gerai?-išgirdau už kelių sekundžių duslų balsą iš už durų.

-Palik mane vieną ir eik rūpintis savo kale!-sušukau ir ėmiau nerštis savo spintoje.-Turiu būtinai prasiblaškyti...

Ištraukusi sportinę raudoną suknelę ją apsivilkau. Apsiavusi sportinius batelius, griebiau telefoną ir nusileidusi laiptais žemyn išėjau į kiemą.

-Kur eini?-pasigirdo Zayn balsas. Jis buvo atsirėmęs į namo sieną ir rūkė. Jo elgesys ir vėl kitoks, tarsi nieko nebūtų nutike.

-Pas draugą, jei nori gali eiti kartu, susitiktum su Deise,-kandžiai tariau.-Juk tau patinka vis dar vienos nakties nuotykiai?

-Ne tavo reikalas ką aš mėgstu. Sėsk į mašiną, nežadu eiti pėščiomis.

Įsėdusi į mašiną laukiau kol tas užves mašinos variklį. Rodžiau kelią į sandėlius. Tikiuosi Mr.Scoott nesupyks jei šitas kvailys atvažiuos su manimi. Atsidusau, kai jau buvau vietoje ir išlipau iš automobilio. Paskui mane vilkosi Zayn ir jaučiau, kai jis nužiūrinėja mano apnuogintas kojas. Nesibeldusi įėjau į vidų ir mane pasitiko kelių vaikinų akys. Akies krašteliu stebėjau susiraukūsį Zayn.

-Ar yra Deisė? Šiam vaikinui jos trūksta,-šyptelėjau.

-Ji grįš tik po valandos ir su t...-pratarė vienas vaikinas.

-Ššš,-pertraukė jį kitas.

-Kur Mr.Scoott? Nejau vėl lindi savo kabinete?

Jie linktelėjo ir patraukiau ilgais tamsiais koridoriais prisimindama savo praleistas dienas čia. Kaip norėčiau būti vėl ta maža mergaitė... Ahh.

Pabeldusi į duris įėjau su Zayn į Mr.Scoott kabinetą.

-Sveiki Mr.Scoott,-nusišypsojau ir apkabinusi žilstelėjusi vyriškį klestelėjau ant kėdės.

-Sveika, mieloji,-nusišypsojo jis.-Kokie vėjai tave atnešė?

-Noriu prasiblaškyti, kaip jūs tai darėte. Na supranti ką turiu omenyje,-tariau.

-Kaip tik laiku atvykai, vakare čia planuojamas vakarėlis. Nuo kada pradėjai tai daryti?

-Prieš du metus. Žinau, kad tau tai nepatinka, bet mane vis lanko stresas.

-Suprantu mieloji, nepadaugink. O kas šis vaikinas?

-Jis pas Deisę,-tariau ir atsisukau į Zayn.-Gali grįžti atgal pas tuos vyrukus. Gal jo jau grįžo.

Pasišalinus jam iš kambario mačiau, kaip mane stebi Mr.Scoott.

-Ar tai ne tas pats vaikinas, kuris kaltas dėl tavo skausmo?-tarė įtariai jis.

-Tas pats,-atsidusau.-Bet kaip matai man tas pats kas jis toks. Viskas pamiršta.

Staiga į kabinetą įpuolė uždusęs Mičas.

-Manau tu ją nudėsi,-šnopuodamas ištarė jis.

-Ką tokią ir už ką?

-Deisę. Ji važinėjo su tavo moticiklu.

-Aš ją nudėsiu,-suurzgiau ir greitu žingsniu patraukiau į pagrindinį susirinkimo kambarį.

Ant lovos bučiavosi Zayn su Deise. Visi sužiūro kas vyks toliau. Griebusi jai už plaukų, nuvilkau ją nuo rudaakio kelių ir vožiau iš kūmyčio į veidą.

-Jei dar karta paliesi mano motociklą aš tave nudėsiu!-sušukau ir spyriau jai tiesiai į pilvą, kitas smūgis teko jai į petį.

Staiga vaikinai šoko manęs atitraukti nuo tos kalės.

-Sušikta kalė!-muisčiausi šaukdama.-Kitą kartą atsiimsi!

-Karin nusiramink,-tarė Zayn.

-Užsičiaupk, eik toliau ją maloninti!-suurzgiau ir ištrūkusi iš vaikinų glėbio užsidariau viename iš kambarių.

Mane gąsdino tik vienas dalykas. Nemanau, kad supykau ant tos kalės tik dėl motociklo...