All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 13

Pro miglą dar išgirdau Zayn šaukiant mano vardą.

Prabudau nuo garsaus pypsėjimo, kuris rodėsi, kad garsėjo. Bandžiau pramerkti akis, bet jos buvo lyg sulipusios. Girdėjau kelis balsus.

-Kada ji turėtų atsigauti?-manau tai buvo Zayn.

-Šiandien tikrai turėtų prabusti, bet ji bus nusilpusi grįžti į namus,- išgirdau kiek vyresnio vyro balsą, turbūt tai daktaras.

-Karin jau nuo vakar dienos net nesujudėjo. Aš ją parvešiu. Tad praneškite kai ji atsigaus, beje noriu paskambinti vaikų namų direktoriai.

-Ji yra labai rami, todėl nereikia jaudintis. Kai kuriems pacientams taip nutinka.

Išgirdusi durų trinktelėjimą bandžiau pajudėti, bet mano kūnas buvo sustingęs. Po kelių minučių šiaip ne taip pramerkiau akis ir apsidairiusi po palatą bandžiau atsisėsti lovoje. Atsisėdusi, atsirėmiau į atlošą ir nuo spintelės pasiėmusi vandens stiklinę, ėmiau ją godžiai gurkšnoti. Kruptelėjau, kai prasivėrė palatos durys ir pro jas įžengė Zayn.

-Pagaliau prabudai. Iš tiesų mane išgąsdinai, kai nualpai prie mano motociko,-sunerimęs kalbėjo jis.

-Ką rado daktarai?-paklausiau.

-Pas tave organizme rado žiurkių nuodų, bet gerai tai, jog kiekis buvo nedidelis ir nepakenkė tau labiau. Kaip jie galėjo patekti į tavo vidų?

-Manau tai buvo maiste ir net nežinau kas man galėjo pakenkti,-nenorėjau jam sakyti apie Kere, juk jis nepatikėtų manimi, nes kiek žinau jie draugauja.

-Pakviesiu daktarą ir pasirašysiu popierius, kad galėčiau tave iš čia išsivežti,-sumurmėjo jis ir išėjo.

Daktaras išrašė vaistų ir liepė gerti daug skysčių, bei daugiau maitintis, nes daktaras pastebėjo, kad retai maitinuosi. Radusi ant lovos juodas timpas ir juodą palaidinę, bei sportiniu batelis, juos apsirengusi išėjau iš palatos. Jaučiausi silpna tad ramsčiausi koridoriuje sienomis, kol suradau Zayn. Jis apkabino mane per liemenį ir padėjo man iki tol kol įsėdau į jo juodą automobilį.

-Kur tavo motociklas?-paklausiau jo, kai važiavome nykiomis gatvėmis.

-Juk nemanai, kad tave būčiau vežusi su juo, kai tu net negali paeiti?-nusijuokęs paklausė.-Tave tiesiai namo ar nori papietauti?

-Namo, noriu kuo greičiau griūti į lovą ir išsimiegoti ant minkštesnės lovos.

Jis linktelėjo ir jau po kelių minučių stovėjau prie vaikų namų durų kartu su Zayn, kuris mane prilaikė. Nuvedęs mane į mano kambarį, man padėjo atsigulti ir užklojas mane ruošėsi išeiti.

-Ačiū, Zayn. Už viską ką padarei,-sumurmėjau.

-Nereikia man dėkoti, tai tik menkniekis ką iš tiesų galėčiau padaryti,-nusišypsojo ir išėjo iš mano kambario.

Rytas.

Lėtai išlipusi iš lovos ir nusipraususi, apsirengiau, bei pasidažiau. Mokykloje visi keistai į mane žiūrėjo, kai kurie užjaučiamai, o kiti piktai ir net šypsojosi. Viskas praėjo kiek gerai, nes Kerės nebuvo mokykloje. Pasibaigus pamokoms ėjau į darbą ir persirengusi ėmiausi darbo. Sofija atsiprašė iš darbo, nes Eliotas leido jai vykti į jos mamos vestuves. Jaučiausi kiek pavargusi po vakar tad nuėjau prisėsti. Pailsėjusi pakilau nuo suolelio ir pajaučiau, kai mano galva ėmė suktis ir suklupusi parkritau ant šalia esančios pievutės. Dar pasistengdama pramerkiau akis ir prieš save pamačiau raumeningą vaikino kūną, kuris pasilenkes mane pakėlė nuo žolės ir ėmė kažkur nešti. Iš visų jėgų bandžiau neapalpti, bet visos jėgos dingo ir mane pasiglemžė tamsa.