All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 6

Ji vėl ruošėsi man trenkti, bet ją sulaikė Niall ranka.

-Ką tu po velnių manaisi daranti!-sušuko jis ir stumtelėjo Kerę, kuri vos neparkrito.

Ji tylėjo, mačiau iš jos veido jog išsigando.

-Jei dar kartą pamatysiu tave prie Karin tu gailėsies, kad gimei!

Aplink mus ėmė rinktys mokiniai, kurie stėbėjo "spektaklį".

-Nejau ji taip tau padarė, kaip ir Zayn?-išpūtusi akis išsižiojo.

Niall nesupratęs žvilgtelėjo į mane.

-Merginos klausykitės! Ji įsitempė į lovą šį vaikiną, kaip ir mano Zayn! Kokia tu pasileidus,-su bjaurumu išspjovė.

-Ką tu čia nusišneki? Mes su ja net nemėgojom.

-Tai saugokis, nes atsitiks kaip Zayn. Jį penktadienį įsitempė į lovą ši padraika!

Bandžiau išrėkti jog tai netiesa, bet gerklėje pasidarė gumulas ir jaučiau, kad bet kurią akimirką galiu pravirkti.

-Tai negali būti tiesa, nes ji yra paprasta mergina, kuri nori kad nuo jos atsiknistum.

Ji tik nusikvatojusi prunkštelėjo ir sušuko"sekmės lovoje!". Neatsisukusi prasibroviau pro mokinius ir pasileidau bėgti nežinia kur. Pavargusi sustojau prie netoli esančio parko ir klestelėjau ant suoliuko. Susikėlusi kojas, apglėbiau kelienius ir ėmiau tyliai kūkčioti. Ar negali atsitikti kažkas gero? Ar ir vėl šiandien teks verkti? Nebenoriu grįžti atgal, bet tik ten turiu viską, nors dabar manau jog neturiu nieko. O jei dabar ir Niall nusigrėš nuo manęs, nebeturėsiu kas mane apgintu. Pajutau kai kažkieno ranka palietė man petį. Išsigandusi pakėliau galvą ir pamačiau arti mano veido rudas Zayn akis.

-Kodėl verki?-paklausė jis.

-Nenoriu apie tai šnekėti,- sukrenkštusi nusivaliau ašaras.

-Tada pakalbam apie ką nors linksmo,-nusišypsojo ir padavė man nosinaitę.

-Ačiū. Nuo kada vaikinai nešiojasi nosines?

-Nuo tada, kai merginos ima verkti ir tada kai jos apsisnargliuoja,-sukikeno jis.

-Ei,-trinktelėjau nusijuokusi jam į petį.

-Štai ir priverčiau tave nusijuokti.

Šyptelėjau. Jaučiausi kiek keistai, svarbu kad apie tai nesužinotų Kerė.

-Manau man jau metas,- atsistojusi jau ruošiausi eiti, bet Zayn ranka švelniai suėmė mano rieša.

-Nemanai jog būtu geriau jei tave nusivesčiau į kavine?

-Hm, o tu to norėtum?

Jis tik linktelėjo ir paėmęs už rankos nusivedė į jaukią kavinukę. Atsisėde prie laisvo staliuko, atitraukiau savo ranką nuo jo. Tai man buvo nauja. Aš nenoriu vaikščioti su vaikinu susikabine rankom, nes tai pamačiusi Kerė nusuktų man sprandą. Po kelių minučiu prie mūsu staliuko priėjo žavi mergina. Žvilgtelėjusi į save prieš ją atrodžiau, kaip klaunas. Nuverktos akys ir per dideli apkare rūbai.

-Ko užsisakysite?-nusišypsojo mergina.

-Man, kaip visada, Mege,-šyptelėjo Zayn.

Padavėja atsisuko į mane.

-Man tik vaisinės arbatos.

Jai nuėjus nudelbiau akis į kojas. Tikriausiai Zayn dėl manęs gėda, nes atsivedė tokią prastą merginą, kaip aš.

-Zayn?-jis žvelgė tiesiai man į akis.-Nemanai, kad man čia nevieta? Nes tarp tokių merginų atrodau klaikiai.

-Viskas gerai. Tu esi paprasta, todėl gali nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Linktelėjau. Sulaukusi savo arbatos, lėtai ją gurkšnojau. Zayn žvilgsnis buvo įbestas į mane, todėl jaučiausi kiek nejaukiai. Išgėrusi savo arbatą, puodelį padėjau ant staliuko ir iš kelnių kišenės ištraukiau piniginę.

-Sąskaitą apmokėsiu aš, todėl gali pinigus pasilaikyti kam nors kitam,-nusišypsojo jis.-Ir nė nemėgink prieštarauti.

Teko piniginę įsidėti atgal. Zayn ant stalo paliko kelis banknotus ir patraukėme iš kavinukės. Išėje iš kavinės nežinojau ką daryti, ar sekti paskui Zayn ar eiti savo keliais. Tad apsisukau ir pradėjau eiti į vaiknamį.

-Galiu tave pavežti,-išgirdau Zayn balsą.

-Man nederėtų su tavimi važiuoti.

-Juk nieko aš tau nepadarysiu, važiuojam.

Pagalvojusi patraukiau paskui Zayn. Išpūčiau akis kai, sustojome prie juodo motociklo. Nejau juo važiuosime?

-Sėskis,-atsisėsdęs paplekšnojo vietą už savęs.

-Aš niekada nesu važiavusi su motociklu,-pralemenau.

-Tiesiog apžerk motociklą, kojas padėsi čia, o rankas arba sau už nugaros arba man ant liemens.

Padariau kas liepta, bet rankas padėjau sau už nugaros. Pajaučiau kai užvedamas variklis ir tada stiprus truktelėjimas. Išsigandusi, rankomis apglėbiau Zayn liemenį. Jis garsiai nusijuokė, kai dar stipriau įsikabinau į jo marškinius. Jaučiausi nuostabiai, kai vėjas kedeno mano plaukus. Kaip būtu gerai turėti motociklą. Po kelių minučių sustojome prie vaikų namų. Nulipe nuo motociklų, Zayn jį paliko prie garažo ir patraukė paskui mane į vidų. Sustojau prie savo durų ir jas atrakinus atsisukau į Zayn.

-Ačiū, kad pralinksminai mane. Iki,-šyptelėjau ir nesulaukusi įėjau į kambarį.Uždarius duris buvau stipriai priremta prie jų. Pakėlusi galvą pamačiau Kerę.

-Ką veikei su Zayn!-sušuko ji.

-Nnnieko,-pralemenau.-Jis tik mane parvežė.

-Juk sakiau tau prie jo nesiartinti!-iškėlusi ranką keliskart trenkė man į veidą.

-Juk aš nieko nepadariau,-sušnabždėjau.

-Žinau,-nusikvato ji.-Tiesiog tave pažeminsiu ir nutolinsiu nuo Zayn.

-Man jis nė nerūpi, tad pati jam ir pasakyk, kad nesiartintų.

-Hm... Nė negalvok su manimi šnekėti. Tu šiukšlė!

Trinktelėjo man į skruostą ir pajaučiau kaip iš nosies ėmė bėgti kraujas. Kerė sukrizenusi pasišalino iš kambario, tad puoliau į vonią. Ėmiau plauti kraują, kuris nepaliaujamai varvėjo. Išgirdusi beldimą į duris, nuskubėjau jų atidaryti. Pravėrusi jas pamačiau Niall. Mano skruostais ėmė tekėti ašaros ir tada puoliau jam į glėbį.