All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 37

Stovėjau visa sustingusi ir pasišlykštėjusi Zayn elgesiu. Mano protas ir širdis nesuvokė kas vyksta, kol Zayn neprabilo, taip mane sužlugdydamas.

-Tu esi šiukšlė, nes naudojiesi kitų merginų vaikinais. Nors ir kaip Kerėi buvo skaudu, bet ji surizikavo ir leido man sužinoti kokia tu esi iš tikrųjų. Nesitikėjau jog esi tokia savanaudė kalė. Juk šitame vaizdo įraše viskas matosi. Juk aš to net nenorėjau ir stūmiau tave šalin,-kalbėjo jis ir vertė mano širdį skaudžiai plakti.-Dėl tavo tokio elgesio, turbūt tavimi atsikrato, bet ir tavo mylintys tėvai.

Jo žodžiai smigo man į širdį tarsi šukės. Jie giliai mane pjaustė iš vidaus palikdami gilias žaizdas, kurių neišgydisiu.

-Nesuprantu tavęs Zayn. Juk sakei, kad mane myli, visada būsime kartu jog neskaudinsi manęs,-kalbėjau plyštančia širdimi.-Tu suknistas melagis! Kaip tu galėjai manimi pasinaudoti!? Juk viską patyriau su tavimi. Tu puikiai žinai, kad tu buvai pirmasis mano vaikinas! Tu atėmei mano pirmąjį bučinį ir ne tik! Kaip tu galėjai mane apgauti? Juk aš tave myliu!-šaukiau ir liejau ašaras visų žmonių akivaizdoje. -Tu niekšas!

-Ak! Mieloji neapsimesk šventuole, nes tau Zayn buvo tik žaislas, su kuriuo dūlkunais man žinant! Nekenčiu tavęs jog vilioji visus, nes dabar apie tave žinos visi tu nelemta išgama!-tarė ji ir jau bandė trenkti, bet sugavusi jos ranką stumtelėjau tolyn nuo savęs.

-Neliesk manęs, nes susitiksi su mano dešiniuoju kumščiu tu suknista melage! Kaip jautiesi kai visų akivaizdoje meluoji!?

-Cha! Įrodyk jog aš meluoju, nes niekas iš čia esančių tavimi netiki.

Neturiu kuo įrodyti, tad tylėjau ir dabar supratau jog manęs visi nekęs.

-Na matai iš kart nutilai. Dabar jau visi gali tikėti manimi,-nusijuokė ji.-Mielasis dar papasakok kokia ji yra ir ką per tą laiką nuveikė.

-Nors tu ir manei jog mes draugaujam, bet tu buvai su kitais,-tarė Zayn ir ekrane pasirodė nuotraukos.-Liam, Niall, Harry, Jan, Eliotas...

Mano skruostais nepaliaujamai tekėjo sūrios ašaros. Mano širdis sudaužyta į šipulius, bet jis toliau mane šmeižia nors tose nuotraukose totalus photoshopas. Nebent tikra nuotrauka yra vakar vakaro bučinys su Liam. Jaučiausi sužlugdyta ir nebegalėjau kęsti jų melų. Pasileidau bėgti. Man per skaudu tai kęsti. Kaip taip galėjai su manimi pasielgti Zayn? Juk aš tave myliu... Kur dingo tavo pažadai man!? Kaip aš be tavęs gyvensiu? Kaip!? Kodėl visada man taip nutinka?!! Kodėl mane visi atstumia ir skaudina!!!? Kodėl?!

Kai sustojau apsidairiau aplink ir supratau jog esu šalia Louis namų. Suradusi raktą po vazonu atsirskinau duris ir įpuoliau į vidų. Staiga užkliūvau už savo kojos ir tėškiausi ant grindų. Nebesistengiau atsikelti. Sukūkčiojau. Ėmiau garsiai verkti.

-Zayn! Kodėl, kodėl taip pasielgei!? Aš myliu tave!! Kodėl? Aš noriu mirti!!! Aš negaliu be tavęs gyventi!-kūkčiojau apsikabinusi save rankomis.-Man skauda! Kodėl man taip? Kuo aš nusikaltau!? Juk visada buvau gera, bet kodėl jūs sugriovėt man gyvenimą!? Kodėl?!!

Pirmą kartą jaučiau tokį skausmą. Buvau sugniuždyta ir niekam nereikalinga. Nesuprantu Zayn, niekada negalvojau jog jis taip pasielgs. Ilgai beverkiant užmigau ant grindų ir prabudau, tik po kelių valandų.

Skaudėjo šoną, kurį negalėjau, bet ilgai begalvodama ir verkdama nusprendžiau išvykti ir užmiršti viską kas nutiko čia, Londone.

Lėtai užlipau laiptais aukštyn ir suradusi savo kambaryje lagaminą ėmiau krauti nupirktus man drabužius. Į kitą lagaminą sukroviau batus, kosmetiką ir apatinius.

Nusivaliusi šlapius paakius, susitvarkiau plaukus ir pasiėmusi lagaminus, nulipau į apačią. Atsisėdusi prie stalo paėmiau rašiklį ir ėmiau lėtai rašyti Louis atsisveikinomo laišką.

"Louis,
Žinau jog ilgai manęs ieškojai, bet aš išvykstu toli. Nesakysiu kur, nes dar pati nežinau, bet žinok jog noriu pamiršti viską kas čia blogo yra man nutikę. Nežinau ar grįšiu, bet pažadu jog dar pasimatysime, bet tik tada kai jausiuos žymiai geriau.
Vaikų namų direktorei kažką suregsk, vistiek man greitai 18, tad nesirūpink manimi ir leisk man pailsėti. Neiškok manęs.
Beje būk laiminga su Mege. Tikiuosi iki jūsų vestuvių spėsiu grįžti. Iki pasimatymo. :)
P.S.Paėmiau tavo juodą švarką.
"Su meile žvaigždutė"

Nors ir kaip sunku aš atsisveikinu. Taip man bus tik į naudą. Apsivilkusi Louis odinę striukę pasiėmiau lagaminus ir užrakinusi jo namus patraukiau į artimiausią motociklų parduotuvę.

Eidama pro skersgatvius, staiga prie manęs privažiavo juodas džipas ir iš jo išlipo du kaukėti vyrai. Jie čiupo mane ir nusitempę į automobilį mestelėjo ant sėdynių. Suklykiau, bet po to pajaučiau jog vienas iš kaukėtųjų pridėjo prie mano burnos skarelę ir mano akys užsimerkė, o po to aš panirau į tamsą, isgirzdama pažįstama vaikino balsą.

-Mes ir vėl susitikom princese,-sušnabždėjo man į ausį prieš man atsijungiant.

THE END