All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 9

Stebėjau, kai ji pakilo iš vietos ir artinosi prie manęs. Ji apžergė mano liemenį ir dabar galėjau matyti jos baltas, neriniuotas kelnaites. Jos rudos akys buvo per daug klaidinančios, nes jai sumirksėjus jos patamsėdavo, bet po kelių sekundžių tapo ir vėl viliojančiomis, šokoladinėmis akimis.
Nė nepajaučiau, kai jos lūpos prisiglaudė prie manųjų. Mano skrandis apsivertė ir savo rankas nuleidau iki jos liemenio. Jos rankos ilsėjosi man ant pečių, o aš vis labiau traukiau ją arčiau savęs.

Jos bučiniai nebuvo tokie švelni ir meilūs, kaip anščiau. Dabar jie buvo greiti, reiklūs ir jaučiau jog ji tai daro iš reikalo. Nejau ji tikrai mane pamiršo?

Mano kelnėse ėmė busti draugužis ir žinau, kad ji tai pajautė. Į jos būrną įgrūdau savo liežuvį ir perbraukiau juo per jos gomurį. Suėmiau stipriau merginos klubus ir pajudinau ją. Man taip gera ir vėl ją jausti.

Staiga ji atsitraukė nuo manęs ir nulipusi patraukė atgal į savo vietą. Ji privertė mane jo trokšti ir geisti dar labiau. Nežinau kaip susigrąžinti jos pasitikėjimą, ypač kai ji dabar tokia šalta man. Be to dabar įsitikinau, kad ji sugeba man atsispirti ir tikrai nieko nejaučia. Kaip man po velnių ją priversti kažką man jausti? Kaip?
Tai knisa...

#Karin pov*

Praėjus gerai valandai pakilau iš vietos ir susiradau savo grobį, bet prieš tai išgeriu kelias taureles tekilos. Man to labai reikia, ypač po Zayn bučinio. Likau nustebus, kad iš ties jaučiausi su juo, kaip su visais vaikinais. Nežinau, bet aš kažko tikėjausi. Kažko ko man trūksta, bet ir tai net nežinau ko man iš vis reikia.

Taip, buvo malonu jausti tas pačias jo rankas ant savo liemens, bet viskas pasikeitė. Aš nebe ta naivi mergaitė, kuri visais tiki. Aš mergina, kuri per daug iškentė, kad vėl kažko tikėtūsi.

Atsidususi priėjau prie kažkiokio juodaplaukio vaikino ir suėmusi jam už rankos, vedžiausi link kažkokio kambario.

-Leisk man užmiršti šiandieną,-sumurmėjau ir stumtelėjusi jį prie sienos ir įsisiurbiau į jo lūpas.

Man to reikia. Jaučiuosi sušiktai po Zayn bučinio. Neturėjau sutikti su užduotimi, kurią uždavė kažkokia rudaplaukė. Aš norėjau jai įrodyti, kad galiu tai padaryti.

Vaikino rankos glostė mano apnuogintą juosmenį, bet aš atsitraukiau. Nesuprantu savęs. Aš susipainiojusi.

Juodaplaukis nesuprato, kad noriu jį atstumti tad jis ir vėl mane prisitraukė. Jis įstūmė mane į kambarį ir stumtelėjo ant lovos. Jo tvirtos rankos nuplėšė mano rūbus ir tai atgaivino prisiminimus apie pirmąją naktį viešnamyje.

*PRIEŠ DAUGIAU NEI DVEJUS METUS*

Mano skruostais riedėjo ašaros, kai į patalpą įėjo gal 30 metų vyras. Vienoje rankoje jis laikė virvę. Priėjus jam prie manęs jis vožė man antausį ir suėmęs mano rankas jas pririšo prie lovos kojų.

Gulėjau ant šaltų grindų, o mano lūpos bijojo išleisti, bent mažyti kūkčiojimą. Bijojau jo. Bijojau ir žinojau kas dabar įvyks.

Vyro rankos nuplėšė nuo kūno mano drabužius. Blaškiausi, stengiausi kuo daugiau pasitraukti nuo jo, bet jam apžergus mane, aš sukūkčiojau. Mano skruostas vėl susilaukė antausio. Sustingau, bet mano ašaros vis nesiliovė tekėjusios.

Šlykščiomis rankomis jam pašalinus mano apatinį trikotažą, vėl išleidau silpnų kūkčiojimą. Staiga suklykiau, kai jis įėjo į manę ir ėmė grubiai judėti, bei liesti mano kūną. Bandžiau jį sustabdyti, bet jis dar stipriau ėmė judėti manyje.

Nežinau kiek laiko buvau prievartaujama. Nežinau kiek skausmo ašarų išleidau. Bet tada žinojau tik vieną. Aš esu pragare.

*DABARTIS*

Vaikinui palikus mano kambarį, bandžiau pakilti iš lovos, bet susmukau ir tėškiausi ant šaltų grindų. Aš ir vėl likau panaudota, kaip šiukšlė, bet šį kartą aš neverkiau. Aš per daug kartų buvau išprievartauta, kad man tai net nėra kažkas blogo. Priešingai, aš prie to pripratau...

Tikiuosi neprirašiau lempų :D