All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 4

Pakėlusi akis nustebau pamačiusi mėlynų akių savininką. Jis žiūrėjo į mane susirūpinusiu veidu.

-Aš Niall,- tarė šyptelėjes vaikinas atitraukdamas servetėlę nuo mano veido,-Štai ir baigiau.

-Ačiū,-tariau ir pakilusi nuo stalo, nuskubėjau į kambarį.

Šį kartą jaučiausi kiek keistokai, nes nebenorėjau verkti. Manau man gerai, nes bent vienas žmogus man padėjo, kai man reikėjo palaikymo. Dabar jaučiausi saugesnė, tad griuvusi į lovą ir pagulėjusi 10 minučių, užsnūdau.

Prabudau nuo saulės spindulių, kurie spigino į mano veidą. Šiandien jaučiausi geriau, nes šiandien bent vienas geras dalykas, Penktadienis! Letės nebematau jau, kaip trečia diena. Išlipusi iš lovos, nusiprausiau ir nuėjusi į kambarį užsidėjau raudoną komplektuką. Ant viršaus užsidėjau maikutę, užsegamą megstuką ir sportines kelnes, bei sportbačius. Dabar bus kūno kultūrą, tad mano apsirengimas tiks. Patraukusi į mokyklą, nuskubėjau į mergaičių kambariuką. Spintelėje palikau kuprinę ir megztuką. Per kūno kultūrą žaidėme tinklinį, tad stengiausi nesipainioti Kerės kelyje. Kitos salės pusėje krepšinį žaidė vaikinai. Žvilgtelėjusi į vaikinus pamačiau Zayn, kuris buvo be marškinėlių. Užsižiopsojusi į jį tinklinio kamuolys atsitrenkė man į galvą ir susvirduliavusi parkritau. Blondinė ėmė kvatoti, tarsi kažkas čia būtų juokingo. Pasikasiusi pakaušį atsistojau ir po 10 minučių su merginomis patraukėme į dušus. Kambarėlyje kur buvo merginos, palikau savo drabužius ir pasiėmusi rankšluostį nusiprausiau po dušu. Apsivilkusi liemenėlę, bei apatinius apsiviniojau kūną rankšluoščiu ir išėjau į kambariuką. Apsidairiusi po kambariuką, neradau savo drabužių. Staiga į vidų pasipylė iš salės vaikinai, mano skruostai ėmė kaisti. Netrukus pajaučiau, kai nuo mano kūno buvo nuplėštas rankšluostis. Rankšluostį turėjo Kerė, kuri kitoje rankoje laikė kamerą ir saldžiai juokėsi. Nebežinojau ką daryti, kai kitos durys prasivėrė ir pasipylė į kambariuką iš koridoriaus mokiniai. Savo rankomis užsidengiau veidą ir nesusilaikiusi ėmiau tyliai kūkčioti. Visi ėmė kvatoti ir juokas vis didėjo. Pramerkusi akis pamačiau prieš mane stovintį vaikiną, kuris man buvo atsukęs nugarą ir išskėtes rankas stengėsi mane uždengti. Kai vaikinas atsisuko, tai buvo Niall, jis nusiėmė savo megztinį ir priėjęs užvilko man jį per galvą. Tada nustebau jo kitu elgesiu. Jo rankos apsivijo mane ir prisitraukė arčiau. Leidau savo ašaroms riedėti ant jo marškinėlių ir pati apsikabinau jį per liemenį. Po ilgo laiko tarpo atsitraukiau nuo Niall ir pasidairiau aplink. Kambariuke buvau tik aš ir Niall.

-Ačiū, tau Niall. Nežinočiau ką būčiau dariusi jei ne tu,- nusivaliusi dar drėgnus skruostus, šniurkštelėjau.

-Nedėkok, nes mano vietoje galėjo taip pasielgti kiekvienas.

-Bet niekas taip nepasielgė.

-Tiesa... Jei kažkas tau atsitiks pranešk mane.

Linktelėjau. Nenoriu niekada rodytis mokykloje. Visi matė mano kūną... Ką man dabar daryti?..

-Manau tau reikėtų kitų drabužių, tad mielai tave nuvesčiau iki kokios parduotuvės. Beje visi pamokose, todėl neteks sutikti keistų žvilgsnių.

-Bet kaip aš tokia visiems pasirodysiu?-suveblenau.

-Tau nereikės nieko daryti, tiesiog pasedėsi mano automobilyje,- šyptelėjes paėmė man už rankos ir nusivedė iki savo automobilio. Atvažiave į tinkamą vietą, Niall išsiropštė iš automobilio ir grįžo po 10 minučių. Įlipęs, padavė man pirkinius ir užsimaukšlinus džyncus, apsioviau kedukus.

-Iš kur sužinojai mano batų dydi?

-Spėjau.

Linktelėjau. Niall užvedė varikį ir patraukėme pažįstamomis gatvėmis. Sustoje prie vaikų namų, išlipau iš mašinos ir laukia, kol išlips Niall. Bet jis tik pravėrė langą ar tarė:

-Turiu šiokių tokių reikalų, tad susitiksime vėliau.

-Gerai, bėje vėliau atiduosiu tavo megztinį.

Pamojau, kai jis nurūko tiesiu keliu ir patraukiau į savo kambarį. Persirengusi, nulipau laipteliais žemyn ir pabeldusi į direktorės kabineto duris, palenkusi ranką įėjau vidun.

-Laba diena, pone direktore.

-Sveika, mieloji. Kokie vėjai tave atvijo?

-Man neramu dėl Letės. Jau trečia diena, kai jos nematau. Gal jūs žinote kur ji yra?

-Maniau, kad ji tau pranešė jog išvyko pas savo globėjus mėnesiui.

-Man ji apie tai nė žodžio nepratarė.

-Hmm... O kaip laikaisi tu? Ar nieko nenutiko, nes mačiau kelias praleistas pamokas, bet jas jau pateisinau.

-Man viska gerai, bet kelias dienas jaučiausi prastai, todėl praleidau pamokas.

-Jei mieloji, kažkas nutiks pranešk man, aš tau padėsiu.

-Ačiū, būtinai pranešiu. Viso geriausio.

-iki mieloji,- nusišypsojo direktorė.

Išėjusi iš kabineto, atsitrenkia į Kerę.

- Žiūrėk kur eini burokėli, nes kuo toliau tau bus vis blogiau.

Nieko netarusi nuskubėjau papietauti. Pavalgiusi pakilau nuo kedės ir kažkas šūktelėjo "dailus užpakaliukas". Nuraudusi nuskubėjau į kambarį ir atsigulusi užsnūdau. Prabudau apie 19h tad panuobodžiavusi nuėjau į parduotuvę. Nusipirkusi spragėsių ir kelias skardines kolos, patraukiau atgal į kambarį. Spragėsius paspraginus, supyliau į kelis dubenius ir pastačiusi ant stalelio nuėjau surasti filmo. Suradusi "Divergente" paspaudžiau, kad jį užkrautų. Per tą laiką persirengiau į naktinius ir kai jau ruošiausi atsigulti, kažkas pabeldė į duris. Pravėriau duris ir už jų stovėjo.....