All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 26

Jau temo, o Zayn nematyti. Turbūt jo ilgai nematysiu, nors pagalvojus man tai nėra svarbu. Nebent jis atsirastų ir lieptų nešdintis iš jo buto, bet po šio spektaklio jo Kerė tikrai niekur neišleis. Esu įsitikinus, kad ji jam atleis ir patikės, juk ji blondinė. Gaila, bet viskas tarp jų ilgai netruks.

Nužvelgiau savo aprangą ir kiek susiraukiau. Man suknistai reikia drabužių, kol čia tariamai "gyvensiu". Apsivilkau Zayn odinę striukę ir nudžiugau radusi jo piniginę su 100$ kupiūra. Mano kišenėse švilpavo vėjai, tad teks pasinaudoti jo palikta paguoda. Apsiaviau kažkokius sportbačius, kurie tikrai buvo didoki ir užrakinus buto duris nubildėjau laiptais žemyn. Apžergiau ant savo motociklą ir nuspaudusi gazą, cypenčiomis padangomis išvažiavau iš kiemo.

Sustojusi prie didelio prekybos centro įlėkiau vidun ir įnėriau į drabužių parduotuvę. Čiupusi raudoną odinę striukę, aptemptus džincus ir juodus aukštakulnius, apsivilkau juos ir susimokėjusi už savo aprangą, nuplėšiau etiketes. Už likusią sumą susitvarkiau plaukus salone ir pasidariau makiažą. Nusprendžiau šiandien lenktyniauti ir taip užsidirbti pinigų, kurie bus mano nors ir nešvarūs. Kerės pinigus leidau tik kilniems dalykams, kaip vaikų namai, mamos gydimas ir pan...

Išėjusi iš prekybos centro lauke jau buvo tamsu. Gaivus vėjas glostė mano kūno viršaus priekį, nes buvau tik su odine striuke, kuri buvo atsegta, o jokių marškinėlių nedėvėjau, tad visi galėjo grožėtis mano liemenėle. Sukikenau, kai praėję keli paaugliai varvino į mane seilę.

Apžergiau savo motociklą, užsidėjau šalmą ir važiavau man žinomis gatvėmis iki Mr.Scoott sandėlio. Seniai jį ir bemačiau, bet pirma ten pasistengsiu patekti į motociklų lenktynes. Pasiekusi lenktynių vietą mane pasitiko garsi muzika, žmonių šurmulys ir alkoholio, bei cigarečių tvaikas. Buvo sunku pravažiuoti pro minią žmonių, kai jie yra neprognozuojami. Sukėliau padangų cypimą taip pagazdindama žmones aplink. Privažiavusi prie kitų motociklų jį parėmiau kojele ir nulipau nuo motociklo. Nusiėmiau nuo galvos šalmą jį pakabindama ant vairo ir pakedenusi plaukus priėjau prie vaikino, kuris rašė dalyvius varžyboms.

-Karin,-tariau ir jis užrašęs linktelėjo man duodamas leidima pasitraukti.

Apsižvalgiau aplink ir sutikau daug vyrų bei merginų žvilgsnių, kurie nužiūrinėjo mano atvirą aprangą. Nesijaučiau nepatogiai, nes būdama "ten" pripratau prie žvilgsnių. Pasitikiu savimi ir nežadu kažko keisti, dėl kitų žmonių nuomonės. Dar kartą apsižvelgiau aplink ir atpažinusi Mr.Scoott veidą, patraukiau prie jo.

-Mr.Scoott,-linktelėjau pasisveikindama ir kartu šyptelėjau.

-Dalyvausi lenktynėse, mieloji?-atsikrenkštė jis kiek susiraukdamas, nes jam nepatiko, kad į jį kreipiuosi, kaip visi.

-Taip,-atsidusau, nes žinojau, kad dar niekas nematė, kaip vairuoju savo motociklą.-Nesikrimsk, aš tai gan gerai išmokau.

-Sekmės. Na, o dabar papasakok kas vyksta tavame gyvenime,-rimtai tarė ir pasitaisė savo švarką.

-Viskas klostosi pagal planą,-šyptelėjau, bet jis liepė žvilgsniu man tęsti.-Na gerai buvau kelis kartus išskydus, bet daugiau to nebus, nes turiu tai kas mane sustiprina.

-Ar nenori man pasakyti ką vartoji?-susiraukė jis.

-Žinau, kad manimi rūpinatės kaip dukra, bet to negaliu atskleisti,-perbraukiau per plaukus.-Tiesiog, kai viskas bus gerai, tada tai mesiu. Pažadu.

-Tik neprisidaryk bėdų ir slaugyk savo mamą,-kiek pakreipiau veida ir sugriežiau dantim.-Taip mieloji, aš žinau apie tavo mamą. Ji geras žmogus, patikėk manimi. Didžiuojuosi, kad tu jai padedi.

-Žinau tai, Mr.Scoott. Tiesiog aš negaliu ja visiškai pasikliauti, aš vos ją pažįstu.

-Suprantu tave, bet pasikliauk manimi. Juk žinai ką aš patariu, visada išeina į naudą,-šyptelėjo jis ir spustelėjo man petį.-Tu drąsi ir iškęsi, tai ką paruošė tau likimas.

Sukandau apatinę lūpą. Aš nesu stipri ir man sunku taip pat, bet nesuprantu, kodėl visi mano, kad aš bejausmis žmogus? Turėčiau džiaugtis, kad visi mano jog esu šalta, bet kartais jaučiuosi atstumiama. Nors taip tik bus geriau.

-Turiu eiti,-išbėriau ir nukaukšėjau iki savo motociklo ir apžergiau jį.

Užsidėjusi šalmą privažiavau prie starto linijos. Visiems sustojus į savo vietas nuaidėjo šūvis, kuris pranešė lenktynių pradžią. Nuspaudžiau gazą ir mano motociklo padangoms sucypus, šoviau į priekį. Adrenalinas plūstelėjo į mano kūną ir nusišypsojau aplnenkdama kelis varžovus. Prisiartinusi prie paskutinio motociklininko bandžiau jį aplenkti, bet jis vis užstodavo man kelią. Nepakentusi tokio elgiosio su savo motociklo priekiu stumtelėjau jo galą ir jis praradęs nuovoką davė man laisvą kelią. Spustelėjau gazą ir visu greičiu pervažiavau trasos pabaigą. Nuspaudžiau stabdį ir užsukusi vairą ėmiau slysti žvyru, taip sustabdydama motociklą. Nusiėmiau šalmą ir nušokusi nuo motociklo mane pasitiko garsūs šūksniai. Taip ir maniau, kad nieks nesitikėjo jog laimėsiu.

Išgirdau padangų cypimą ir išvydau, kaip vienas motociklas lekia tiesiai į mane. Staiga buvau pastumta į šalį ir kritau su kažkuo ant žolės. Suinkščiau nuo sunkaus svorio ir pakėlusi akis sutikau rudas juodaplaukio akis.

-Ar tau viskas gerai?-duslus balsas atsimušė man į veidą priversdamas kruptelėti.

-Taip, bet tu nesi lengvas,-nusijuokiau ir jis pasiremė alkūnėmis, kad nebūtu manęs užgules.

Zayn atsistojo ir suėmes mano ranka truktelėjo ją, kad atsistočiau. Atsitrenkiau į jo krūtinę, bet greitai atsitraukiau ir pažvelgiau pro jo petį. Ar tai po velnių yra tai, ką aš dabar galvoju?!

-Atsiprašau,-pašaipi šypsena atsirado vaikino veide, kuris ėjo į mane.-Karin tiesa?

-Taip,-suraukiau kaktą kai jis priėjęs apkabino mane.

-Taip išėjau iš kalėjimo ir dabar tu turėtum pasisaugoti,-sušnabždėjo man į ausį.-Prisimeni mane iš kavinės, tiesa?

-Tu man šlykštus,-suurzgiau, o jis nusijuokė ir dingo taip greit, kaip atsirado.

Nesuprantu. Jį turėjo paleisti tik po 10 metų...

*Prisiminimai*

-Hermi, paleisk mane,-bandžiau ištrūkti, bet jis prisiglaudė mane arčiau.

-Tu niekada nesutinki kur nors nueiti, tad tave teks paimti prievarta,-nusišypsojo.

-Ne! Paleisk!-ėmiau kūkčioti ir muistytis.

Jis ranka uždengė mano burną ir ėmė šiurkščiai bučiuoti, bei kandžioti kaklą. Su kita ranka nuplėšė mano suknelės rankovę ir nusmaukė liemenėlės petnešėlę.

Mano skruostai vis labiau drėko, kai atitraukęs savo ranką nuo mano burnos ir ėmė bučiuoti lūpas. Aš buvau prieš jį bėjėgė, nemokėjau apsiginti. Aš labiau sudrebėjau, kai jo rankos suplėšė suknelės apačią ir ėmė glostyti mano kojas. Savo rankomis ieškojau kažko kieto ir užtikusi kažkokį butelį trenkiau jam per galvą. Jis susvirduliavo ir parkrito, tad puolusi prie durų jas atrakinau ir išbėgusi sušukau:

-Gelbėkit!

*Dabartis*

-Kas jis?-nutraukė mano mintis Zayn.

-Hermis,-sušnabždėjau ir dabar supratau, kad turiu pasiruošti.