All Or Nothing [Z.M fanfiction] BAIGTA

Untitled Part 33

Zayn pov*

Jau buvome netoli. Staiga mane apėmė bloga nuojauta, kuri nieko gero nežada.

-Harry spausk!-sušukau.-Kažkas ne taip.

Jis greit paspaudė greičio pedalą ir mes nurūkome miško link. Už 5 minučių jau buvome vietoje. Išlipę iš automobilių linktelėjau kitiems jog pradedame puolimą.

-Turime kuo greičiau surasti Karin! Nujaučiu kažką blogo.

Visi linktelėjo ir pasileidome nepastebėti bėgti namo link. Su Harry nusitaikėme į du apsauginius ir juos nušovę įsmukome į namo vidų.

Harry ir Andrė dengė mane iš nugaros, o Tom priekį. Trečioji grupė tvarkėsi pirmame aukšte tad mes laisvai galėjome prasmukti į antrą aukštą. Užlipę laiptais į viršų pasiskirstymė į dvi grupes ir ėmėme tikrinti kambarius.

-Harry? Ar girdėjai tai?-Sumurmėjau, kai iš kažkurio kambario išgirdau vaikino balsą.
-Taip, tas garsas sklinda už tų durų,-sušnabždėjo ir parodė į paskutines durusų koridoriaus gale.

Pasileidau bėgti užsitaisiau ginklą ir išlaužiau kambario duris. Apsidairiau aplink kambarį ir nusitaikiau į vaikiną, kuris bučiavo Karin.

-Staigiai atsitrauki nuo jos, kol tavo galvoje neatsirado kulka!-sušukau,.jis atsitraukęs atsisuko su apgailestaujančiu veidu.

-Aš tik dariau jai dirbtinį kvėpavimą. Jei per 10 minučių ji neatsidurs ligoninėje..
Mirs

-Ką tu jai padarei!!!

-Tai Niall darbas, jis norėjo ją pasinaudoti, bet nepavyko kol jai neprasidėjo panikos priepuolis,-paaiškino jis.-Bosas pabėgo, kai sužinojo jog tu čia.

-Nunešk ją į mašiną, bet prieš tai surask Harry, jis garbanius suprasi pagal jo plaukus. O aš surasiu Niall ir jį nudėsiu!-vaikinas linktelėjo ir nešinas Karin išbėgo pro duris.

Žvilgtelėjau pro langą ir mano dėmesį patraukė žmogaus siluetas. Pravėriau langą ir nusitaikiau į vaikino koją. Nuspaudęs gaiduką išgirdau jo skausmo aimaną, kuri reiškė jog pataikiau. Pasileidau laiptais žemyn ir bėgau į tą vietą kur kažką pašoviau. Kraujas paaiškino jog jis negalėjo toli nubėgti tad pradėjau dairytis aplink.

-Išlysk bailį! Vis tiek tave surasiu!!-sušukau.

Staiga mano ginklo buvo išspirtas iš rankų, o Niall stovėjo prieš mane su sužeista koja. Reiškias tikrai pataikiau.

-Tu turbūt juokauji?-nusikvatojau.-Įdomu ką man padarysi būdamas tokios būklės?

Pastebėjau jog jo veidas persikreipia, lyg supratęs kaip neapgalvotai jis pasielgė. Niall ėmė bėgti link mano numesto ginklo, bet aš buvau greitesnis. Išsitraukiau peilį iš užanties ir nusiteikęs į jo nugarą mečiau. Nuo smūgio jis parkrito ir sudejavo.

-Tau bus gera pamoka. Tikiuosi numirsi čia begulėdamas,-nusišypsojau ir pasiėmęs ginklą patraukiau link pastatytų automobilių.

Louis pov*

Stovėjau laukiamajame ir laukiau žinių iš daktarų. Tikiuosi Karin viskas gerai ir Zayn spėjo laiku ten pasirodyti. Viską žinau kas įvyko per tas dienas, tad pasitikėjau Zayn ir leidau jam viską išspręsti.

Tas vaikinas Jan, nerimauja dėl mano pusseserės. Pastebėjau tai iš jo elgesio. Jis vis vaikšto pirmyn atgal, o kai sėdi trypčioja koja. Manau jog jis jai kažką jaučia, aš būčiau nieko prieš jų santykius, bet Karin širdis nepamils kažko kito, nes jos priklauso Zayn. Kaip mano Megei.

-Mažuti, kaip ji?-tarė Megė apkabindama mane bei pakšteldama į lūpas.-Greitai čia pasirodys Sofi ir Eliotas.

-Jos būklė sunki,bet ji pasveiks aš tuo tikras,-tariau ir stipriau ją apkabinau.

-Aš taip jaudinuosi,-sušnabždėjo. Jos skruostu nuriedėjo ašara.-Ššš neverk, viskas bus gerai.

Ji sušniurkščiojo ir nusivylė ašaras. Jau laukiamajame susirinko nemažai žmonių dėl Karin, už keletos minučių pasirodė ir Zayn.

-Noriu pasikalbėti su panelės Karin giminaičiais,-tarė daktaras prieidamas prie mūsų.

-Aš esu jos pusbrolis, kaip ji jaučiasi?-tariau.

Visi susibūrė į grupelę ir ištempė ausis. Mačiau kokie yra susijaudinę Jan ir Eliotas. Tai privertė mane šyptelėti. Uhh nepavydžiu Zayn, jis turi tiek konkurentų.

-Jos sveikata nėra iš geriausių. Jos priepuoliai vis dažniau kartojasi. Jūs neturit jos jaudinanti, nes kuo bus dažnesni priepuoliai tuo jie bus stipresni. Jai skyrėme vaistu ir inhaletorių, nes tokiomis situacijomis jis padės jai su deguonimi kurio ima trūkti, priepuolio metu.

-Ar galime ją apsilankyti?-paklausė nekantraudamas Jan.

-Taip, po 1 žmogų galite įeiti į palatą. Panelė nepabudus,-tarė ir davęs man lapą išėjo.

-Dabar nutarkime, kurie eis į palatą ir kiek minučių užmigs. Manau jog pirma eis merginos, po to Harry, Jan, aš Eliotas ir Zayn. Visi užtruks po 5 minutes tik Zayn pasiliks kiek norės.

Visi sutiko, bet Eliotui tai nepatiko. Mačiau koks piktas jo veidas.

Praėjo 15 minučių ir Letė buvo paskutinė mergina, kuri išėjo iš palatos. Dabar buvo Harry eilė.

-Ji vis dar nepabudo,-nusivylusi garsiai tarė Letė apkabindama Zayn ir jos lūpas paliko tyli rauda.

-Aš dėl visko kalta,-kartojo ji įsikniaubusi jam į odinį švarką.

Zayn glostė jos plaukus, o aš priėjau prie jos ir paėmiau jai už rankos.

-Merginos nueikite asigerti kavos ir nuraminkite Letę. Taip pat atneškite kavos 4 puodelius mums,-šyptelėjau ir merginos apsikabinusios patraukė laiptais žemyn.

Zayn pov*

Negalėjau sulaukti savo eilės. Mane pykdė jog čia yra tie du kvailiai. Nesuprantu ko Jan vis dar neišvyko. Ramybės nedavė ir Eliotas, ko jam čia prireikė!? Urgh... Harry jau išėjo iš palatos ir tai reiškė jog dabar eis Jan eilė. Po to ėjo Louis

-Ji jau pabudo,-tarė Jan prieš išeinant Louis.

Kodėl aš ten nebuvau, kai ji pabudo?! Ir kodėl ji pabudo, kai ten nuėjo Jan? Nesuprantu.. Jaučiuosi piktas ir nesuprantu kodėl? Juk aš Malik. Man tai neturėtų rūpėti?!! Tai iš ties keista...

Prie manęs priėjo Jan ir parodė jog nueitumėm nuošaliau. Linktelėjau ir patraukiau paskui jį į rūkymo kambarį. Užsidegęs cigaretę įtraukiau ir išpučiau dūmus, tai privertė mane nurimti.

-Norėjau tau pasakyti jog, kai įėjau į palatą, mergina per miegus murmėjo tavo vardą. Po to atsikėlė ir prašė manęs jog tu ateitum, bet pasakiau jog reikia sulaukti eilės.

Linktelėjau. Tai privertė kažką giliai mano viduje apsiversti aukštyn kojom. Suprantu jog to neturėčiau jausti, bet aš noriu ją pamatyti, saugoti, globoti. Bet tai turi būti tik žaidimas. Turiu tai nutraukti, kol nepasigailėjau savo sprendimo.

-Pridegsi?-paklausė Jan nutraukdamas mano mintis.

-Tu man vis labiau patinki,-tariau ir žvilgtelėjau į laikrodį. -Jau prabego 11 minučių. Palata jau seniai turėjo būti laisva.

-Sėkmės, nesulaužykit lovos,-nusikvatojo jis ir patapšnojo man per petį.

Laukiamajame sėdėjo tik Louis.

-Nesakyk jog jis vis dar pas ją?-suurzgiau ir sulaukęs jo linktelėjimo puoliau link palatos. Stipriai suėmęs durų rankeną, stumtelėjau duris ir sustingau nuo pamatyto vaizdo.

-Tu prakeiktas šunsnuki!-sušukau ir vožiau jam į veidą.