Kitokia istorija

I DALIS

Istorija prasideda paplūdimyje, saulei leidžiantis, tačiau nepadarykite skubotų išvadų. Tai nėra labai graži akimirka, tai buvo viena iš skaudžiausių mano akimirkų šiame gyvenime. Man buvo aštuoneri, tačiau kaip savo amžiaus mergaitė buvau labai subrendusi. Tikriausiai kyla klausimas - ką aštuonerių metų vaikas gali veikti paplūdimy tokiu metu ir dar vienas? O atsakymas yra labai paprastas. Tą vakarą aš netekau savo tėčio. Ne, jis nemirė, jei jūs apie tai pagalvojote. Jis buvo muzikantas ir pakilęs muzikos karjeros laiptais, paliko mane ir mamą vienas.

Tą vakarą, kai nugirdau tėčio pokalbį telefonu, kad jis mus palieka aš pabėgau iš namų. Nubėgau į paplūdimį ir labai daug verkiau. Niekada nenorėjau, kad jis išeitų. Man visada patikdavo kaip jis groja gitara ir dainuoja man prieš miegą. Mėgdavau žiūrėti kaip jis inirtingai rašo dainos žodžius į savo išplėšytą ir nuo senumo susiglamžiusį sąsiuvinį. Visa tai, ką jis darydavo, man keldavo žavesį. Jis buvo mano autoritetas. Tačiau tą dieną... tą dieną, kai jis mus paliko, paliko mane, aš negalėjau sulaikyti skausmo savo širdyje. Aš stovėjau paplūdimyje valandų valandas bandydama suprasti, kodėl jis taip pasielgė. Aš sušalau, bet vistiek neėjau namo.

Bet jei atvirai, tai viskas ką prisimenu iš tos nakties, tai kad pavargusi nuo ašarų atsisėdau ant smėlio, o toliau... toliau eina tamsa.. tamsa iki kol pajaučiau šilumą apgaubiančią mane nuo galvos iki kojų. Pramerkus akis pamačiau savo kaimyną Marką, kuris gyveno priešais mano namus ir buvo vos dviejais metais vyresnis. Jis apgaubė mane adialu ir priglaudė prie savęs, kad sušilčiau, o toliau vėl tamsa. Žinau tik tiek, kad jis mane parnešė namo, nors ten manęs niekas nebelaukė.. Mama jau miegojo, o tėčio namie jau nebuvo..

Bėgo dienos po to įvykio, aš dažnai eidavau į paplūdimį, kad pabūti viena, tačiau nelabai išeidavo. Visada iš paskos sekdavo Markas. Nežinau kodėl jis taip elkdavosi, tačiau man to reikėjo. Jis mane išklausydavo, paguosdavo. Jis net sugebėdavo mane pralinksminti ir dėl to jam buvau labai dėkinga.

Praėjus kažkur pusei metų, iš neturėjimo ką veikti žiūrėjau žinias. Panemu tai taip, lyg tai būtų nutikę vakar. "Šiandien žiniose kalbėsime apie mūsų žvaigždę Trevis Marz kuris ką tik pakilo į TOP 100 muzikos atlikėjų pasaulyje." Išgirdusi jo pavardę, išsižiojau..

× Tai mano tėtis. - tyliai ištariau.

Tačiau tai, ką išgirdau po to, mane nužudė.. "Trevis Marz ką tik susižadėjo su mūsų žymia aktore Morgana Folkman."

Tą akimirką aš sustingau. Net nepajaučiau kaip iš mano akių pradėjo riedėti karčios, skausmo pilnos ašaros. Kai pagaliau atsipeikėjau ir suvokiau, kas ką tik įvyko, nieko nelaukusi, aš pradėjau bėgti. Bėgau iš visų jėgų. Mano kojos mane vos laikė, tačiau aš vistiek bėgau, kol galiausiai mano kojos ėmė linkti ir aš nukritau.

Jis mus iškeitė. Jis iškeitė mane. Kaip jis taip galėjo pasielgti? Ar aš kažkaip jį nuliūdinau? Aš ar nebuvau pakankamai gera dukra jam?

Štai kokios mintys sukosi mano galvoje. Tačiau kad ir kaip norėjau, negalėjau tasti šiems klausimams tinkamų atsakymų.
______________________________________
Štai ir pirmoji mano istorijos dalis. Tikiuosi jums patiko ir tęsite ją toliau! ❤
Gero skaitymo!!! 😘