ŽVARBUMA (raudona teatro uždanga)

/5/

Praslinko kelios bemiegė naktys kankinančios mintis dabarties, ateities bei praeities klausimais. Juodosios prisiminimų skylės pabudinimas jautėsi įsitempusiame kūne labiau nei norėjau tai pripažinti. Vis nenustojau galvoti apie drabužinėje po penkiais megztiniais ir senomis striukėmis paslėptą „Raudoną teatro uždangą". Įkyriai lindo abejonės nerimaudamos ar tik nepasikeis mano gyvenimas perskaičius knygą juodu viršeliu. Nebuvau tikra ką jaučiau ar ką norėjau jausti pabaigusi paskutinį skyrių. Vis dar nenorėjau tapatinti svajonių pasaulyje paskendusios knygos autorės su savimi, mergina aiškiai matančią kraupią, iškreiptą realybę. Troškau įrodyti pirmiausia sau, kad mano pasirinktas gyvenimo kelias buvo teisingas visais atžvilgiais. Džeikobo iškvietimas į kraugerių skerdimo misiją buvo būtent tai ko man reikėjo susidėliojant mintis į stalčiukus. Kraugerių Kraujo lyderio pagaliau pastebėjo mano potencialą ir liko sužavėtas po praeitos misijos Logano atskaitoje man priskirtais širdį paglostančiais epitetais kaip puiki orientacija, šaltas protas, greitai priimami sprendimai. Netvėriau džiaugsmu būdama pasirinkta kaip viena iš vos kelių turinčių teisę keliauti į Lasombros klano skylę. Šie kraugeriai buvo Sabatu sektos atstovai sugebantys manipuliuoti net mintimis, tad skambėjo gana absurdiškai, kad tokia stiprybe pasižymintis klanas buvo jautrūs saulės šviesai. Puikus pasirodymas tokio masto misijoje man būtų milžiniškas žingsnis į priekį, net jei buvau pasirinkta tik kaip papildomas būrys.

Pasirūpinusi dukrelės saugumu, atiduodama į kaimynės Barboros rankas, tiesiu taikiniu nukeliavau iki ginklų saugyklos. Netrukau pasigriebti pistoletą bei didesnio kalibro ginklą, kuris turėtų pasitarnauti praliejant bent kelių kraugerių kraują. Kovingai nusiteikusi pasukau link lauke stovinčio juodo furgono. Buvau apsivilkusi juodas, aptemptas kelnes, bei Džeikobo duotą golfą su stora liemene su kišenėmis. Buvo įduotas ir šalmas, kurį laikiau prispaustą ranka prie klubo. Nepriėjus juodo furgono durų buvau Logano sustabdyta.

-Ką manai daranti?- paklausė suraukdamas antakius ir viena ranka tvirčiau pagriebdamas už dilbio, taip perimdamas didesnio gabarito ginklą.

-Kaip tai ką?- nesupratau pakratydama galva,- Ruošiuosi į misiją, kurią buvau atrinkta.

-Ne,- pareiškė tvirčiau suimdamas ranką, kai pabandžiau ją išlaisvinti.

-Ne?

-Ne, tu su mumis tikrai nekeliausi pas Lasombra. Tai Sabatu sektos lyderių klanas,- tarė rimtai jau priversdamas susiraukti mane,- Tai aukščiausias pavojaus lygis. Dėl to tave išbraukiau iš sąrašo, kai kažkoks avigalvis sugebėjo tave į jį įrašyti.

-Kodėl taip pasielgei?- kiek pyktelėjau grubiau ištraukdama įkalintą ranką,- Aš tik kaip pastiprinimas, tad būsiu atokiai.

-Tavo „atokiai" man nebetinka,- godžiai nurijo seiles žvelgdamas į mano akis,- Nežadu tavimi rizikuoti ir šis pokalbis baigtas.

-Gerai, Loganai,- burbtelėjau atsidusdama ir silpnai pavarčiusi akis,- Turėjau numatyti tokią baigtį.

-Jei tai nebūtų taip pavojinga elgčiausi kitaip, supranti tai?- kiek sušvelnėjo vyro balsas pastebėjęs mano susierzinimą,- Privalome keliauti mažais žingsneliais link tikslo. Tu nuostabi, tik dar nepasiruošusi.

-Suprantu,- linktelėjau apsikabindama vyrą per liemenį,- Suprantu.

-Ačiū, mieloji,- pakstelėjo man į kaktą prieš Kameronui pakvietus Loganą vardu,- Iki vakaro?

-Iki vakaro,- išspaudžiau šypseną, kuri nenukeliavo iki mano nuliūdusių akių.

-Paula, jei nori gali prisidėti prie trečiojo būrio, nes kaip tik dabar jie išvyksta iš antros stotelės ir yra likusi viena laisva vieta,- burbtelėjo man Kameronas priversdamas vyrą šalimais suraukti antakius.