Praėjo kelios, siaubingai ilgos dienos po mano susitikimo su netipine kraugere ir nė sekundei nesugebėjau minčių nusukti kita linkme. Vaikščiojau it pardavusi žemę kamantinėjama tų pačių klausimų galvoje, kurie kesinosi susprogdinti mano blaivų mąstymą. Bandžiau rasti atsakymą ar pateisinimą raudonplaukės neįprastiems veiksmams. Kito Bruhos klano užpuolimas po kurio sekė pagrobimas bei atsigabenimas į daugiaaukštį pilną žmonių, kuriame tenorėjo atsakymų dėl mano dabarties. Be to, kad buvau siaubingai sutrikusi iškeldama savo drumzliną praeitį į paviršių, bandžiau suprati kraugerės Izabelės netipinį braižą. Ar ji mane paliko gyvą dėl į situaciją įsiterpusio žavingojo Adriano ar dėl to, kad buvo iš Camarillos sektos individualistė Bruha? Buvau susidūrusi su išblyškėlės klanu per mūsų bunkerio užpuolimą, kurio metu, vampyras mane užpuolė nė nemirktelėjęs besikėsinantis į visų, pasitaikiusių jo kelyje gyvybes. Tik iš išbalusios odos buvo galima įtarti, kad mergina buvo ne iš mirtingųjų pasaulio. Ar tokių kaip ji buvo daugiau ir derėtų sunerimti apie kitų vampyrų įsiinfiltravimą į visuomenę? Kaip ilgai jie skerdė mirtinguosius tobulai užsimaskuodami, save įvilkdami į žmogiškąjį pradą? Tuomet kodėl paskutinį kartą iš kraugerės susilaukiau pasigailėjimo? Ar tai dėl mano dukrelės, kuri suvirpino širdį? Jaučiau siela, kad už viso to slėpėsi kur kas daugiau nei sugebėjau išmąstyti. Tie keisti klausimai, kurie sujaukė mintis kesinosi ir į mano juodąją užmaršties skylę. Vien atpažinimo idėja kraugerių pasaulyje susukdavo vidurius. Kas po velniais aš buvau ir kaip man tai sužinoti?
-Kaip mane suradai?- klustelėjau lyg tarp kitko žvelgdama pro nediduką langą, rankoje sukiodama grafitinį pieštuką,- Kaip mane suradote, Loganai?- vėl paklausiau neišgirdusi atsakymo vyro, kuris tik žvelgė į grindis mąstydamas apie pokalbio tiekmę,- Buvau pagrobta ir galiausiai atsipeikėjau surišta daugiaaukštyje. Jame buvo per šimtą butų. Kaip žinojote kuriame buvau aš?- nepalikau temos laukdama tiesos ir tik tiesos iš vyro lūpų,- Tai negalėjo būti atsitiktinumas.
-Ir nebuvo,- galiausiai prabilo po kelių sekundžių prasikaltusį žvilgsnį įsmeigęs į mane,- Mūsų visų striukėse yra įmontuoti sekikliai, kad galėtume ištikus bėdai veikti operatyviai ir, kaip buvo šiuo atveju, išgelbėti iš kraugerių rankų. Manau tai akivaizdu.
-Ar tikrai pas visus yra šis sekimo įrenginys?- neatstojau dėl per ilgo Logano atsakymo, bei žvilgsnio, kuris išdavė vyro vidinę kovą tarp tiesos bei melo,- Ar nusprendei savavališkai sekti tik mane?
-Turėtum būti dėkinga, kad atsidūrėme laiku ir vietoje,- kiek suraukė antakius pakildamas nuo lovos,- Kodėl girdžiu priekaištus?
-Nes man atrodo, kad nesi su manimi visiškai atviras.
-O tu, Paula?- paklausė žvilgsiu persmelkdamas mane ir priversdamas godžiai nuryti seiles kelis kartus sumirksint,- Ar esi atvira su manimi?- perklausė ir vos man prasižiojus drėbtelėti pasiaiškinimą pasigirdo beldimas į duris.
-Loganai, laikas,- pasigirdo vieno iš jo komandos vyrų balsas prasivėrus durims.
-Ateinu, Kristianai,- tarstelėjo mėlynakis pasukdamas link durų,- Kai grįšiu turėsime rimtą pokalbį,- tarė sustojęs prie durų, vis dar atsukdamas nugarą,- Ir tuomet norėsiu tiesos ir jokio melo.
Kelis kartus giliai įkvėpiau bandydama smegenis pripildyti taip trūkstamu deguonimi nuramindama mintis. Nepatiko nepalankiai susiklosčiusi situacija į kurią pastačiau ir save. Loganas per tiek laiko permatė kiaurai, įtarė mano melo pinkles ir tik šiandiena nusprendė prabilti. Net neabejojau, kad tikėjosi, jog prabilsiu pirmoji ir dar tą pačią dieną. Nemaloniai sudūrė krūtinę dėl ko norėdama nuraminti įsisiautėjusias mintis pradėjau nevalingai vaikščioti po kambarį. Negalėjau rasti sau vietos nenustodama kramtyti lūpos. Jis tikrai neapsidžiaugs sužinojęs kraugerių klausimus man ir tuo labiau, kad nuslėpiau Adrianą, kuris dar ir nuvogė bučinį. Visą susiklosčiusi situacija man kėlė paniką, dėl ko nebegalėdama išbūti vienoje vietoje pažvelgiau į laikrodį ant sienos ir įsitikinusi Mijos užimtumu dar bent kelias valandas išskridau pro duris iš mane bandančio sutraiškyti kambario.
VOCÊ ESTÁ LENDO
ŽVARBUMA (raudona teatro uždanga)
VampiroAš Paula, dvidešimt šešerių metų nepripažinta romanų apie mistiką bei vampyrus rašytoja. Nuo mažumės jaučiau širdimi, kad tai man skirta, nes tai buvo vienintėlis dalykas, kuris džiugino vaikų namuose ir suteikė prasmę ateičiai. Keistuole buvau išva...