ŽVARBUMA (raudona teatro uždanga)

..35..

VIRŠUJE - PAULA

/////

Sunkiai pramerkusi savo akis iš karto pažvelgiau dešinėn ištiesdama rankas pirmyn pasirąžydama. Išvydau tik tuščius patalus. Negi tai tikrai buvo tik itin šlapias sapnas nuo mano nesibaigiančių fantazijų? Kilstelėjusi savo kaldrą pastebėjau, kad gulėjau nuogut nuogulėlė. Perbraukusi pirštais per savo randą, kurį taip švelniai lietė žaviojo lūpos, prikandau lūpą . Mano veidas kaip man užkaito, tad iššokusi iš lovos greitai nubėgau iki vonios užsirakindama. Palindusi po šaltu dušu tikėjausi išvalysianti įsisiautėjusias mintis. Deja. Niekaip iš galvos negalėjau išmesti jo ir tai ką mes padarėm. Pro akis skrido nakties momentai, nuo kurių pilve blaškėsi išprotėję drugiai. Jei nenusiraminsiu, čia ir dabar šoksiu ant Adriano antram raundui. Norėjau jam leisti pasijusti lyg devintam danguje, kuriame privertė pabuvoti ir mane. Galiausiai atsukusi šiltą vandenį nusišveičiau kūną su pirmu pasitaikiusiu vyriško kvapo geliu, kuris tikrai priminė Adrianą. Iššokusi iš vonios nusisausinau plaukus ir įšokau į tuos pačius drabužius, kuriuos vilkėjau jau ilgą laiką. Teko geltoną bliuzoną truputį paplauti, nes neestetiškai atrodančių purvinesnių vietų. Man reikėjo naujų rūbų. Nužvelgusi save veidrodyje silpnai šyptelėjau atsirėmusi į stalviršį. Aš Adriano apartamentuose. Jo vonioje. Dar naktį minėjo, kad seksualumas sklendėjo ore. Žvelgiau į save ir negalėjau paslėpti išlendančios šypsenos. Senokai nesijaučiau tokia laiminga, ypač, kai pasaulis degė atvira ugnimi.

Apsipatenkinusi nustriksėjau iki durų, o jas pradariusi išlėkiau į svetainę. Akimis pagavau žydraakio daug pasakantį žvilgsnį, kuris man silpnai šyptelėjo ruošdamas kavą, kurios aromatas maloniai dirgino nosį. Užsikišusi plaukų sruogą už ausies išraudonavau. Nusukus droviai žvilgsnį mano gerą nuotaiką išsklaidė nuliūdusi Hana ant sofos. Ji sėdėjo susikėlusi kojas ant jos, apsikabinusi kelius ir paslėpusi juose veidą. Priėjau šalia ir prisėdusi apkabinau ją per pečius. Dreduotoji pakėlė į mane ašarotas akis.

-Maniau, tai buvo tik sušiktas sapnas,- burbtelėjo,- Jo nebėra iš tikrųjų, tiesa?

-Derekas nenorėtų, kad dėl jo lietume ašaras,- spustelėjau ją glėbyje,- Prisiminkime jį geruoju ir pasistenkime gyventi toliau. Jis to norėtų.

-Nebeišmanau kaip,- burbtelėjo sunkiai nurydama seilių gumulą.

-Aš visada būsiu šalia,- sušnabždėjau lūpom priliesdama jos kaktą,- Mes prieš pasaulį, pameni?- klustelėjau ir ji kelis kartus silpnai linktelėjo.

-Mes prieš pasaulį,- pakartojo ji.

Nepastebimai Adriano viena naktis perėjo į dvi savaites jo apartamentuose. Daugiau Hugo mano akyse nebesirodė, nes Adrianas miegodavo šalia kiekvieną naktį. Gana dažnai užsiimdavome fizine veikla ir ne visuomet aš būdavau iniciatorė. Tai man signalizavo apie tai, kad pirma naktis ne tik man padarė įspūdį. Nors ir žavusis įspėjo nenorintis kurti santykių, o ypač su mirtingąją, kažkur viduje tikėjusi, kad man kada nors pajus šiltus jausmus, dėl kurių pakeis savo įsitikinimą. Jei galėjome būti kartu ne santykių plotmėje, tai vis vien reikšdavo, kad buvome drauge.. Troškau būti šalia jo it ramstis. Tikėjausi, kad stovėjau pirmoji eilėje, kuri laukė oficialumo.

Išėjau iš kambario nusirąžydama ganėtinai neblogos nuotaikos. Prie virtuvėlės, su rožine prijuoste, gaspadoriavo Hana. Keista, bet blondinei reikėjo būtent dviejų savaičių, kad sugebėtų grįžti į savo vėžias. Stebėjausi jos vidine stiprybe ir motyvacija judėti į priekį. Žinoma, žaizdos buvo dar atviros, bet bent jau nebe taip gausiai kraujavo. Pirmosiomis dienomis net būdavo baisu ištarti Dereko vardą, nes prasidėdavo raudos, kurios trukdavo apytiksliai po keturias valandas. Kalbėdavausi su ja beveik be perstojo, vien dėl to, kad patikėtų, jog viską įveiksime jei būsime kartu. Man be galo rūpėjo dreduotoji, tad jeigu iš sielvarto norėtų baigti gyvenimą sau neatleisčiau. Kelis kartus minėjo, kad gyventi be Dereko jai nebemiela ir nori nuskristi pas jį į dausas, tad sekiau kiekvieną jos judesį ir bandžiau pildyti kiekvieną jos norą. Kuris laikas tai buvo užsidarymas kambaryje ir palindimas po kaldra. Tikėjau, kad išlipsime iš sielvarto kartu.