..44..

76 5 0
                                    

viršuje - IZABELĖ

/////

Išsprogdinusi akis truputį pravėriau burną iš netikėtumo, kuriam nebuvau pasiruošusi. Dar neseniai Adriano lūpos lietė manąsias dėl ko pervėrė krūtinę skaudulys. Nebuvo jauku stebėti nors ir nors vos kelias sekundes tęsusio bučinio tarp blyškiaveidės ir Adriano tad nusukau akis šonan silpnai susiraukusi. Nežinojau šių dviejų asmenų priešistorės, bet nujaučiau, kad ji buvo kur kas spalvingesnė negu mūsų su žydraakiu. Galbūt iš milžiniško pavydo, bet pyktelėjau ant Betričios už tokį drastišką poelgį. Liūdesys pasiglemžė mane dėl per ilgai užsitęsusio lūpų susiglaudimo. Nemaloniai nudiegė širdį dėl spontaniško bučinio, kuris sukėlė milijoną klausimų Adrianui. Galiausiai vyras atlipinęs savo lūpas sutrikusiu žvilgsniu nužvelgė išblyškę. Mintyse meldžiausi, kad žengtų bent žingsnį atgal  nuo tos pakeiktos Betričios.

-Šliundra,- išsprūdo Izabelei ir Adrianas lyg pažadintas jos balso atsitraukė nuo baltaplaukės dėl ko galėjau lengviau įkvėpti.

Izabelė įgarsino mano mintis ir beveik patvirtino mano hipotezes dėl Betričios meilužės vaidmenio Adriano gyvenime. Džiaugiausi, kad su raudonplauke buvome toje pačioje pusėje ir su tuo pačiu tikslu – kuo greičiau atsikratyti prisiklijavusia mergiote. Baltaplaukė lyg išgirdusi mūsų mintis išsišiepė pirštu pasivaliusi lūpų kraštelį. Ranka persibraukdama per baltus it sniegas plaukus mergina godžiai nužvelgusi stovintį Adrianą. Galiausiai praeidama pro žydraakį jam mirktelėjo užkaitindama mano kraują.

-Izabele,- šyptelėjo perdėtai džiugiai baltaplaukė pūstalūpei prieidama arčiau,- Šimtas metų.

-Bent trys,- užvertė akis raudonplaukė sunerdama rankas ir atstatydama koją pirmyn laikydamasi atstumo.

-Įsigijai augintinį?- burbtelėjo su šypsena nužvelgusi mane ir susilaukdama pakeltų antakių.

-Paula, o ne sumautas šuo,- pavartė akis pūstalūpė.

-Betričia,- pasigirdo Adriano piktesnis balsas už jos nugaros,- Ko tau čia?

-Mielasis, Adrianai,- išsišiepė godžiai nužvelgdama žydraakį visu ūgiu ir sustodama prie jo akių, kurios priklausė tik jai vienai,- Pasiilgai manęs?

-Ko tau čia, šliundra?- įsiterpė piktokai Izabelė vėl sulaukdama Adriano rimto perspėjimo žvilgsniu.

-Nesiputok, turėtum kojas bučiuoti, nes atėjau jus išlaisvinti iš šios skylės,- užvertė akis aukšta kūdena, primenanti vaikščiojantį skeletą,- Arba bent jau Adriano.

-Be savo mergaičių jis nekels kojos iš šio pragaro,- pavartė akis raudonplaukė demonstratyviai nužvelgusi patalpą.

-Kas tau iš to?- klustelėjo Adrianas žvelgdamas besišypsančiai Betričiai į akis priverčiant mane kiek susinepatoginti.

-Norėsiu tik nedidelės paslaugėlės,- lėtai sušnabždėjo visai šalia jo ausies priversdama jį gurktelti.

-Nemanai, kad vos mums palikus šį garažą paskersim tave ir tavo brolužį?- paklausė Izabelė su didžiausia neapykantą.

-Kaip visada tavo jėgos prasilenkia su realybe, Izabele,- trumpai nusijuokė baltaplaukė galiausiai savo akis palikdama ties žydraakiu,- Adrianas neleis manęs nuskriausti, tiesa mielasis?- išsišiepė susilaukdama Adriano pakelto antakio,- O Gerardu jau pasirūpinau, tad nebereiks vargintis.

-Skiedi,- susiraukė Izabelė.

-Nuo šiol aš Sabatu lyderė, o jūs mano svečiai,- išsišiepė kilstelėdama antakiais Betričia ir parodydama plyšį sienoje.

ŽVARBUMA (raudona teatro uždanga)Hikayelerin yaşadığı yer. Şimdi keşfedin