ŽVARBUMA (raudona teatro uždanga)

..4..

viršuje - HANA

//////////

Tik po laiko supratau, kad nemandagiai įsispoksojau, o nepažįstamasis tai pastebėjo.

-Atleisk,- burbtelėjau turėdama girtų kėslų ir bandydama "netyčia" pakalbinti svajonių vyrą.

-Už ką atsiprašote?- atkreipė vėl į mane dėmesį žavingasis žydraakis priversdamas sulaikyti kvėpavimą nuo išgirsto balso tono.

-Už spoksojimą,- bubtelėjau supratusi, kad nuskambėjo nekaip, nes vis dėlto sugebėjau jo akyse paskęsti,- Tai viskio gerbėjas, ar ne?- bandžiau palaikyti pokalbį absoliučiai kvailiausiomis pasaulio temom.

-Vertinu, tai kas tikra,- šyptelėjo kūnu labiau pasisukęs į mane,- Kaip vanduo?

-Labai gerai,- droviai šyptelėjau užsikišdama plaukų sruogą už ausies,- Būtent tai ko man ir reikėjo. Išsivalyti. Dar kartą ačiū,- burbtelėjau ir jis man silpnai linktelėjo grįždamas prie savo gėrimo,- Tu labai gražus,- išsprūdo mintis ir tik tada suvokiau kaip girtai ir kvailai nuskambėjo tai garsiai, dėl to kaip maža mergaitė greitai užsidengiau burną išsprogdindama akis.

-Dėkoju už komplimentą. Ne dažnai tenka jais pasimaitinti žodžių pavidalu,- išsišiepė kilstelėdamas vieną antakį ir nužvelgdamas mane,- iš nuostabios šypsenos savininkės.

-Idiotė,- burbtelėjau sau užsidengdama veidą ranka ir nusukdama gėdos kupiną žvilgsnį link baro,- Paprastai aš būnu ne tokia,- pradėjau teisintis,- Aš šiaip normali.

-Viskas gerai,- šyptelėjo,- Drovumas žavi savybė.

-Toli man šviečia iki drovumo,- sušnabždėjau sau panosėj vis dar mintimis save žudydama dešimtą kartą.

-Ką tu, gražuole?- nuskambėjo Hanos švelnus balselis iš po šono ne vietoje ir ne laiku.

-Tu jau?- tariau nustebusiai ir nusivylusi, kad teks palikti svajonių princą nespėjus pataisyti tragiškos reputacijos.

-Nebuvau puse valandos,- nustebo šyptelėdama,- sutikau Zyką, tai teko apsikeisti keletai frazių,- apsidairė pastebėdama manąjį svajonių vyrą,- pasiruošusi keliauti?

-Dabar?- paklausiau ir ji dar kartą žvilgtelėdama į nepažįstamąjį išsišiepė,- Hana,- parvarčiau akis,- Baik.

-Meilė seilė?- sušnabždėjo man į ausį.

-Pff ne,- prunkštelėjau suraukdama kaktą ir atsistodama,- Metas keliauti,- tarstelėjau linktelėjusi baro pusėn, tikėdamasi atkreipti dominusio vyriškio dėmesį.

-Iškviesti taksi?- pasisiūlė vyras nužvelgdamas mane ir draugę.

-Namai visai čia pat,- nusišypsojo Hana jam, sukeldama keistus pavydo burbuliukus pilve,- bet dėkojame už pasiūlymą.

-Gero vakaro, damos,- paskutinį kartą, prieš išeinant apdovanojo šypsena nepažįstamasis.

-Tau taip pat,- tarstelėjo Hana ir pajudėjome link išėjimo.

-Iki,- dar spėjau burbtelėti, bet abejoju ar buvau išgirsta.

Lauke pasirodo, kur kas šalčiau nei pokalbių pritvinkusiame bare. Hana dar užsigeidė velnio pagaliuko taip prailgindama stoviniavimą gryname ore. Bent trys vyriškiai pasiūlė pridegti. Matyt gera būti Hana. Atsirėmiau į sieną užversdama galvą į giedrą dangų. Blondinė išpūtė tirštus dūmus laikinai paslėpdama žvaigždes.

-Koks simpatiškas vaikinukas,- burbtelėjo draugė.

-Kur?- apsimečiau kvailele apsidairydama, norėdama išvengti meilės seilės temos.