ŽVARBUMA (raudona teatro uždanga)

/30/

Galva ilsėjosi Adriano peties linkyje, besiklausant ramesnio vyro kvėpavimo. Pavargęs žvilgsnis nugulė pro atvirą automobilio langą, kur žiogai aukštose žolėse pradėjo ir savo trečiojo vakaro koncertą. Net nepastebėjau, kaip ramybe dvelkiantis rytmečio dangus nusidažė tamsesnėmis spalvomis vos nusileidus saulei. Šviesos šaltinis sklido tik nuo pilnavidurio mėnulio bei žvaigždžių voratinklio. Ir taip praėjo trečia diena po mūsų pabėgimo iš KK bunkerių. Nors iš Logano negavau net menkiausio atsako, jaučiau vidumi, jog jis apsaugos mano dukrelę iki kol ant durų slenksčio pasirodysiu pati. Buvau išsiilgusi savo mergaitės ir tikėjausi, jog ji apie mane galvojo tiek pat kiek ir aš apie ją. Dar niekada nebuvome atskirai tokį ilgą laikotarpį. Teliko tikėtis, jog šios kelionės pabaigoje mažoji Mija galės susipažinti su Adrianu, nes ir jis laukė šio susitikimo. Mačiau tai žvilgsnyje.

-Adrianai?- sušnabždėjau bandydama suprasti ar vyras šiuo metu laviravo ilsėjimosi būsenoje, bet iš karto gavau savo atsakymą silpnai spustelėjus mano delną,- Ar būtum manęs ieškojęs, jeigu mano su Kevinu keliai nebūtų susikirtę?- vis negalėjau palikti temos ramybėje knaisiodamasi praeities pasirinkimuose.

-Nesu tikras,- prabilo po keletos sekundžių tarpo,- Norėčiau, jog tą dieną prieš daugiau nei tris metus būčiau įtikinęs likti,- galiausiai prisipažino, sunkiau atsikvėpdamas,- Paskutinėmis dienomis šios mintys dažnas svečias.

-Kaip manai, kas būtų nutikę jeigu tą dieną būčiau pasilikusi?

-Būčiau nebepaleidęs.

Užsimerkiau silpnai susiraukdama, kai vidiniai jausmai plėšė mane pusiau auginami nematomą gumulą gerklėje. Viena pusė būtų viską atidavusi dėl Adriano istorijos nuokrypio, išvengiant kančių pirmaisiais nėštumo mėnesiais, laviruojant tarp bedugnės. Taip pat suintrigavo prisiminimų nupiešta tobulo gyvenimo vizija, pasėdama bent keliasdešimt klausimų o kas jeigu. Kaip būčiau išnaudojusi savo kraugerišką potencialą? Ar mažoji Mija būtų laimingesnė augdama tarp tokių pačių kaip ji? Žinojau tik tai, jog tokioje realybėje nebūtų egzistavęs Loganas. Na, kraupesnėje versijoje būtume skirtingose barikadų pusėse, bandydami vienas kitam perpjauti gerkles. Ar tik ne tokioje situacijoje ir atsidūriau? Šiuo momentu buvome išsikėlę skirtingus tikslus, tikėjome skirtingomis idėjomis, sekėme skirtingus asmenis. Norėjau padėti Loganui praregėti ir išgelbėti iš manipuliacijos gniaužtų. Tik, žinoma, jis pirmiausia turėtų manęs išklausyti ar bent jau sutikti susitikimui. Būti taip toli nuo kadaise svarbiausio vyro gyvenime skaudino labiau nei norėjau sau pripažinti. Dažnai mintyse vis pasirodydavo besišypsantis mylintis Loganas primindamas apie nuostabų laiką drauge. Jis pasirūpino manimi bei dukrele atiduodamas visą širdį ir nieko neprašydamas atgal. Žinojau, jog dabartinė jo versija nebuvo tai kas jis buvo iš tikrųjų. Loganas buvo klaikiai persigandęs. Kvestionavo absoliučiai viską kas vyko aplink jį. Kad ir kokie buvo komplikuoti mūsų santykiai vyras man rūpėjo. Visgi nukeliavome iki sužadėtuvių, kuriomis tuo laiku labai džiaugiausi. Net visgi baisu buvo pagalvoti kaip būtų pasisukęs mano gyvenimas, jeigu Adrianas su savo kraugerių pasauliu būtų pasirodęs kur kas vėliau.

-Be abejonės savo pasirodymu sukėliau pavojų, sujaukdamas mintis,- pareiškė sau kaltinimus man lėtai pakilus nuo Adriano peties ir išsitaisius sėdynėje, surauktais antakiais nužvelgiant jį,- Bet pasirodydamas sužinojau apie mažąją Miją. Taip pat po siaubingai ilgo laikotarpio išvydau patį Loganą,- pratęsė lėtai pramerkdamas savo pavargusį, ryškiai raudoną žvilgsnį, kurį nukreipė pro priekinio automobilio langą.

-Tai tikrai buvo netikėtumas mums visiem,- silpnai pakračiau galva į šonus, vis dar negalėdama patikėti tokiu likimo posūkiu,- Jeigu būtum žinojęs kaip viskas pasisuks ar vis vien būtum mane susiradęs?- klustelėjau tyliau trumpam nuleisdama žvilgsnį, susimąstydama,- Turėdamas progą viso to išvengti?