ŽVARBUMA (raudona teatro uždanga)

..19..

viršuje - HANA

/////

Pasimusičiau nusižiovaudama ir pasirąžydama. Pasitryniau apsunkusias akis ir pabandžiau prasimerkti ypač šviesioje patalpoje. Pramerkiau vieną, o po to ir antrą akį. Buvau labai moderniame kambaryje, kurio visos sienos buvo baltos. Lova, patalai ir po dešinia stovinti klasikinio dizaino spinta su antresole, buvo baltos. Net tas pats pūkinis kilimas, ir tas pats buvo baltas. Nesupratau tokio sterilumo šioje patalpoje. Negi vampyrai nemėgsta požemių? Na, Adrianas tikrai neatrodė kaip karstų vyras. Apskritai, kaip aš taip atsijungiau nuo pasaulio, kad sugebėjo mane transportuoti nepažadinus? Pasikasiau galvą dar kartą nusižiovaudama. Kairėje langai buvo per visą sieną. Adrianui tikriausiai labai patinka stebėti Niujorko panoramą. Šyptelėjau nevalingai pirštais palietusi savo lūpas. Gaila, kad taip ir nepavyko paragauti nuodėmės. Suprantu, kad jis turi žmoną, gal net vaikų, ir mano poelgis buvo mažų mažiausiai kvailas. Šyptelėjau atsidengdama ir kojas iškišusi iš lovos. Buvau net perrengta – su baltais neriniuotais naktinukais. Tikiuosi Izabelė mane perrengė. Nuo garbanotų minčių net užkaito skruostai. Iš tikrųjų gan keista, kad nieko neprisiminiau Tikriausiai nuovargis ir nemiga darė savo. Ką prisiminiau, tai, kad kitą dieną turėjome keliauti į Adriano apartamentus Manhetane. Pakilusi iš lovos nutypenau iki lango, nes norėjosi išvysti tą žadą atimančią panoramą, apie kurią kalbėjo Izabelė. Vaizdas, maloniai tariant, nesužavėjo. Tai nebuvo panašu į pūstalūpės išgirtą penkiasdešimtą aukštą. Truputį sutrikau kai išgirdau prasidarant duris. Atsisukau.

-Hana?- nesupratau suraukusi antakius, o mergina grietai puolė man į glėbį.

-Pabudai,- nuoširdžiai šypsojosi,- Paula, daugiau taip nebedaryk,- tarė atsitraukusi ir kiek suraukusi antakius.

-Kaip?- nesupratau kelis kartus mirktelėjusi.

-Eime užkąsti,- šyptelėjo tempdamasi mane už rankos paignoruodama mano klausimą,- Tu tikriausiai išbadėjusi.

-Ar tu pabėgai ir Adrianas su Izabele leido prisijungti?- paklausiau įėjus į nedidukę modernaus dizaino svetainę sujungta su virtuve, kurioje taip pat dominavo balta spalva su juodais akcentais,- Kodėl man nieko nepranešė?

-Apie ką tu kalbi?- susiraukė besišypsodama ir pasodindama mane ant baro kėdės,- Kopūstų sriuba, nes žinau kaip tau ji patinka ir padeda,- įpylė į bliūdelį pastumdama link manęs,- Skanaus.

-Kur aš?- nesupratau dairydamasi,- Ką tu čia veiki?- nužvelgiau Haną, lyg ji būtų tik mano haliucinacijų sukurtas vaizdinys,- Kas čia vyksta?- susiraukiau,- Ar tai kažkoks sapnas?- pažvelgiau į savo sutvarstytą dilbį.

-Paula, nesibaidyk taip,- nusijuokė,- Valgyk.

-Kodėl?- pažvelgiau nepatikliai į raugintų kopūstų sriubą.

-Nes tavo pilvas grojo maršus kol miegojai,- nusijuokė paaiškindama,- Paula, kas yra?- prisėdo šalimais.

-Kur Adrianas?- paklausiau rimtai.

-Neprisimeni kas vakar nutiko?- klustelėjo dreduotoji ir aš iš karto į ją atsisukau trokšdama atsakymų,- Gerai,- atsiduso,- Vakar naktį tave Adrianas parnešė ant rankų visiškai nusitašiusia,- šyptelėjo,- Tavo viršininkas tikrai karštas,- linktelėjo išsprogdinusi akis ir aš susiraukiau vis dar nesuprasdama kas vyksta,- Lyg nulipęs iš žurnalo viršelio.

-Pala, ką?- pakračiau galvą suraukusi kaktą,- Adrianas čia buvo?

-Jis tave parvedė namo,- šypsojosi kelis kartus linktelėjusi,- Atrodai kaip iš mėnulio nukritusi.

-Kieno čia butas?- įsispoksojau į blondinę gana rimta veido išraiška,- Kieno butas?

-Kaip tai kieno?- prunkštelėjo nesupratusi mano reakcijos į aplinką,- Dereko.