ŽVARBUMA (raudona teatro uždanga)

/6/

Galvoje nemaloniai ūžė, o akys atrodė kaip niekada apsunkusios. Sunkiai jas pravėriau susiraukdama ir įsileisdama nepageidaujamą šviesą. Prireikė laiko, kad susivokčiau esanti surišta virvėmis automobilyje, paguldyta ant galinių sėdynių. Negalėjau patikėti, kad šį kartą pavojinga situacija privedė iki kraugerių pagrobimo. Nors mano akyse atsispindėjo begalinė baimė bei įtampa, bandžiau sulėtinti kvėpavimą, kad liktų nepastebėtas mano pabudimas. Buvo per akivaizdu, kad kraugerė trokš atkeršyti už juodaplaukio mirtį prie kurios buvau prisidėjusi. Privalėjau gerai apgalvoti ir pasverti savo sekantį poelgį norėdama išgyventi. Pajaučiau atbėgantį vandenyną, kurį iš paskutiniųjų bandžiau valdyti. Kol dar kvėpavau turėjau laiko apginti savo gyvastį.

Ausis pasiekė moteriškas pykčio prisotintas vairuotojos balsas, kurį girdėjau prieš atsijungiant. Malonus ausiai tembras sukeliantis paniką buvo viskas ką turėjau. Įtempiau klausą tikėdamasi iš to išpešti dalį informacijos apie savo buvimo vietą ir kokių tolimesnių veiksmų bus imtasi mano sunaikinimui. Moteris gestikuliuodama rankomis murmėjo ant mobiliojo mano ausims taip ir nesupratus teksto. Trūkčiojančiai įkvėpiau užsimerkdama ir tuo metu raudonplaukė pakėlė nuo keleivio sėdynės beskambantį įrenginį.

-Ar negali pakelti iš pirmo karto?- nervinosi moteris kilstelėjusi balsą, kuris greitai nurimo,- Visi pasaulio susitikimai palauks, nes Kevinas nemelavo... Ta prasme, kad sugavau Paulą. Ji mano automobilyje atsijungusi nuo pasaulio,- tarstelėjo priversdama mane apsilaižyti sulipusias lūpas, nes moteris tiksliai žinojo kas buvau ir tai sukėlė papildomą panikos ataką, nes į galvą pradėjo lysti hipotezės, kad galbūt šis pagrobimas buvo suplanuotas,- Tu dar čia ar jau numirei iš džiaugsmo?... O maniau antras variantas... Aš esu įsitikinusi, kad tai ta pati panelė Fost... Sakau tau, dabar ji mano automobilyje... Gerai, tuomet iki susitikimo pas mane, mielasis. Lauksiu. Iki.

Už gero pusvalandžio automobilis sustojo priversdamas nerviškai apsilaižyti lūpas. Mano mintys taip ir nesugebėjo sugalvoti pabėgimo scenarijaus klausinėdamos tų pačių klausimų kelis kartus. Kodėl ji mane pagrobė užuot vietoje nužudžiusi? Ar bandys išgauti informacijos apie KK kankinimų būdu? Aš net nebuvau svarbi KK organizacijos narė ar bent jau gera šaulė, kaip Loganas, taip pat nuo mano rankos mirė tik vienas jos klano kraugerys. Galbūt jis buvo svarbus Bruhos narys? Net neabejojau, kad kavinės tatuiruotas vyriškis išdavė kraugeriams informaciją pastatydamas mane į ypač pavojingą situaciją. Prakeikiau dieną, kai neturėdama pakankamai patirties nusprendžiau sau įrodyti nebūtus dalykus rizikuodama gyvybe. Mijai reikėjo mamos, kuri tik meldė stebuklo.

Aiškiai girdėjau kiekvieną raudonplaukės krustelėjimą, nes adrenalinas mušė aukštumas. Paruošiau kojos spyriui vos prasidarius durims, bet mano planas pasibaigė vos jam prasidėjus, kai moteris lengvai sugavo mano koją savo delnu. Ne už ilgo mano veide pasirodė baimė, o jos - šypsnys.

-Paula Paula,- silpnai nusijuokė ji papūsdama lūpas,- Nesakyčiau, kad nustebau,- pasiekė mane žodžiai prieš pajuntant pabėgant šviesą.

Galva plyšo ir nuo skausmo ir nuo klausimų lavinos. Silpnai prasimerkiau išvysdama merginą priešais, atsukusią man nugarą. Apsidairiusi mačiau tik tvarkingą butą su paprasčiausiais žmogiškais rakandais. Galbūt ji nužudė buto savininką ir pasisavino nuosavybę?

-Kur aš?- paklausiau girgždančiu balsu atkreipdama raudonplaukės žvilgsnį.

-Miegančioji gražuolė pabudo,- išsišiepė ji pusę lūpų prieidama arčiau,- Sveika sugrįžusi.

-Kodėl mane pagrobei?- sudrebėjo mano balsas įsižiūrėjus į išblyškėlę,- Kodėl mane išgelbėjai nors esi vampyrė?

-Nes tu Paula?- atsakė klausimu silpnai suraukdama antakius,- Ir daugiau niekada nesikreipk į mane šiuo siaubingu kreipiniu,- iškošė per sukąstus dantis trumpam užsimerkdama,- Jau geriau numirėlė ar net Kainas, kuris yra tik mitinė metafora.