ŽVARBUMA (raudona teatro uždanga)

/10/

Barborai pranešus apie kiek sudėtingą situaciją namuose, ji pasisiūlė Miją palaikyti iki pat vakaro. Buvau jai dėkinga iki mirties už paskutinės sekundės auklės paslaugas, nes su Loganu turėjome išspręsti kelias mus kankinančias problemas norint funkcionuoti kaip normalūs žmonės. Netrukau išskristi pro duris apsivilkusi ilgomis rankovėmis baltą golfą su kaklu bei juodu, aptemptus džinsus, rankoje nešina juoda striuke iki kelių. Apsisaugojusi nuo šalčio jau po geros pusantros valandos stovėjau prašmatniame garaže įsileisdama mano gyvenimą apvertusius prisiminimus. Kiekviena kolona vis dar sugėrusi mano baimę bei pasimetimą prieš daugiau nei tris metus. Nesitikėjau likimo iškrėsto pokšto mane sugrąžinus būtent į šią vietą po viską pakeičiančio pabėgimo. Net baisiausiam košmare neįtariau, kad sulysęs narkomanas buvo mano gyvybei realų pavojų sukeliantis kraugerys, kuris pagrobė mano prisiminimus tą nelemtą naktį. Drėko delnai vis dar bandant per loginę minčių dalį prafiltruoti mintį apie mano savavališką pasirodymą kraugerio valdose. Gyvybines funkcijas palaikė tik suvokimas, kad vizijos buvo mano pusėje ir šiandiena nebus ta diena, kai ji atsisuks prieš mane nuskriausdama. O galbūt vizijos buvo tik manęs manipuliavimo ginklas vampyrų rankose? Tikėjausi konkrečių atsakymų ir šią vietą palikti su visas gyvenimui svarbias organais.

Lyg pajutus dežavu kojos pačios užkėlė į penkiasdešimtą aukštą. Savijauta lengvai tariant trikdė iš juodosios skylės prasiveržus keliems prisiminimams, kuriuose šiais slaptais koridoriais kopiau ir leidausi bent kelis kartus. Kiekvienas kartas buvo apvilktas skirtingomis emocijomis. Iškilo kelių asmenų veidų fragmentai, kuriuos bandžiau nepamesti stipriau užsimekdama ir ranka uždengdama akis. Galėjau prisiekti gyvybe, kad vieną iš jų galėjau priskirti kraugerei Izabelei. Tos raudonos, putlios lūpos, išblyškusi, lygi oda. Ar ji mane užpuolė? Nemanau. Galvoje vis skambėjo susišaudymai ir merginos konkretus bei aiškus įsakymas greičiau leistis laiptais žemyn. Jaučiau kūnu įtampą išgyvendama situaciją lyg rodomą veiksmo filmą per televizorių. Skirtingų emocijų sūkuryje buvo lengva pasiklysti, nes nenutuokiau nei vietos nei laiko stengdamasi pritaikyti jausmą konkrečiam prisiminimui. Užsimerkusi galėjau net fiziškai pajusti prisilietimą kažko išnykusio iš mano minčių. Palaidi galai nesusirišo, nes nesijaučiau išgyvenusi momento, kuris iš karto nukeliavo į prisiminimų saugyklą neleisdamas išgyventi potyrio. Mano užmirštas gyvenimas patapo lyg mistinio serialo peržiūra, kurio gale nusijuokusi tarstelėsiu, kad perspausta su vaidybą bei antgamtiniu pasauliu. Tik viena maža detalė, kad filmo režisierius buvo Paula Fost.

Prireikė daug jėgų ir dar daugiau valios žengti pirmą žingsnį po paskendimo prisiminimų nuotrupose su ant modernios, juodos rankenos padėta ranka. Jaučiau jos malonų prisitaikymą prie mano delno linkio, tad susimąsčiau ar tai buvo tik prabangi detalė, kurios komfortas kainavo, be abejo, nemažus pinigus ar dar vienas prisiminimas, besikesinantis mane pasmaugti prieš žengiant į patalpą. Užsimerkiau kai mintis apkabino šilta vyro šypsena, kuria buvau apdovanota žiemą, ant suoliuko, ar akių susirūpinusi žydrynė žvelgiant į nakties besiniaukiantį dangų. Kodėl, kai turėjau nekęsti kraugerio, kuris pasinaudojęs Toreadorų kerais sumaišė protą, buvau per daug suintriguota. Tetroškau susigrąžinti neišgyventas akimirkas. Kraugerys už durų mane pažinojo artimiau nei nutuokiau. Mes dalinomės ne vienu prisiminimu ir kol kas visi jie buvo šilti, malonūs bei kupini laimės. Tuomet kodėl buvau taip lengvai paleista pasimetusi bei nėščia prieš daugiau nei tris metus?

Perkėlus visą svorį į ranką pasigirdo klinktelėjimas praverdamas didžiules, metalines duris. Apartamentų savininkas akivaizdžiai manęs laukė net nerakindamas evakuacinio išėjimo. Kvėpuok, Paula. Vos iškišus smalsią nosytę iš tamsios laiptinės kiek prisimerkiau saulės spinduliams pro milžiniškus langus pasiekus mano akis trumpam pasiglemžiant regėjimą. Po sekundės kitos priešais save, nutolusį apie penkis metrus, pastebėjau ir besigrožint vaizdu pro langą jį. Pasinaudojusi proga, kai Adriano primerktą žvilgsnį buvo prikaustę daugiaaukščių stogai, nužvelgiau vyrą atidžiau. Tvirta, savimi pasitikinti laikysena, viena ranka įkišta į pilko, trijų dalių kostiumo kišenę, sudarė sėkmingo verslininko įspūdį. Lyg visuomet pasiruošęs pasirašyti milijoninę sutartį kartu sudaužant keletą širdžių. Saulės nubučiuotas, primerktas žvilgsnis, kiek suspaustos lūpos išryškino aukštus vyro skruostikaulius bei ryškią žandikaulio liniją. Net oda gražiai žaidė su saulės spinduliais nepriminant lavono baltumo. Adrianas buvo labiau nei kerintis, akivaizdžiai spinduliuojantis kažką nepaaiškinamai mistiško. Jis traukė prie savęs, kiekvieną kartą širdžiai pakeičiant ritmą. Bandžiau sulaužyti smegenis bandydama išnarplioti ar pasislėpęs po mirtingojo pradu nuolatos naudojosi kerų sukeliamu transu pakreipdamas situaciją sau palankia linkme, nes nebuvo realu egzistuoti tokiam, iš pažiūros, tobulų fizinių savybių vyrui. Adrianas atrodė lyg nuo VOGUE viršelio nulipęs mirtingasis, kuriam sekėsi mylimame darbe, asmeniniuose santykiuose ir dar keliuose ateinančiuose gyvenimuose dėl geros karmos. Tikrai nepriminė prieš kelias valandas bandančio įsliūkinti į "Kraugerių Kraujo" organizaciją kraugerio, vaduojančio Bruhos klano atstovę rizikuojant sidabrine kulka galvoje. Ar jis suprato pavojaus lygį atsidūręs tame pačiame kambaryje su Loganu? Tik per ryšius ir laimingą atsitiktinumą jis stovėjo čia, savo namuose, besigrožėdamas dar vienu saulėlydžiu už lango. Adrianą nemandagiai įsispoksojau pasijusdama lyg nematoma, tad mano akyse pasirodė lengvas sutrikimas, kai malonus žvilgsnis nukeliavo mano pusėn pašiaušdamas odą. Net pamiršau priežastį, dėl kurios čia pasirodžiau. Mėšlas, neišpasakytai patrauklaus vyro dėmesys kesinosi atjungti kojas pamirštant kaip funkcionavo plaučiai. Menka šypsenėle sužaidusi Adriano veide ir mano panikos lygis pakilo pasveriant minčių skaitymo galimybę.