ŽVARBUMA (raudona teatro uždanga)

..36..

VIRŠUJE - ADRIANAS

/////

Susižvalgę su Adrianu sekėme Haną į kiekvieną parduotuvę, kurią ji tik panorėjo aplankyti. Matyt Adriano gerumo akciją papirko Haną ir jis net neįsivaizdavo, kiek teks pakloti popiergalių dėl Hanos laikino džiaugsmo. Žmonių prieš didžiąsias šventes buvo stipriai per daug. Visi kaip išprotėję griebė viską po ranka, norėdami bent kažką padėti po eglute. Dreduotajai kiti žmonės akivaizdžiai netrukdė mėgautis apsipirkinėjimo malonumu. Viena drabužių parduotuvė buvo jos mėgstamiausia ir tęsėsi per tris aukštus. Nusprendėme, kad ir man reikėjo rūbų, tad kibau į ieškojimus ir pati. Mano akį iš karto patraukė šilta, ryškiai raudona suknelė iki kelių su ilgomis rankovėmis. Dar pagriebusi tokią pačią juodą ir mėlyną, kelis kitus drabužius su Hana nuskubėjome pasimatuoti. Matavimosi kabina atrodė kaip niekad sandari ir perdėtai šviesi. Kaip tikra moteris pirmiausiai veidrodyje nuskanavau savo veidą, kuris iškreipė vaizdą pablogindamas situaciją bent tris kartus. Pas Adrianą vonioje atrodžiau kur kas geriau. Galiausiai baigusi savęs apžiūrą, ėmiausi suknelės. Ji maloniai gludo prie mano nuogo kūno, paryškindama moteriškus figūros linkius. Perbraukusi švelniai ranka per audinį likau sužavėta.

-Išeinam pasirodyt!- sušuko Hana sukeldama man šypseną.

-Gerai,- burbtelėjau dar kartelį užmetusį akį į save prieš palikdama kabiną.

-Vau, nerealiai ant tavęs atrodo,- stebėjosi Hana mane čiupinėdama,- Ar ne, Adrianai?- kreipėsi į kampe stovintį nužiūrinėjantį vyrą, nuo kurio vėl nejučia iškaitau bandydama įtaraukti pilvą ir pasirodyti bent kiek patrauklesnė.

-Atrodote pritrenkiamai,- šypsojosi vyras nužvelgdamas mane visu ūgiu.

-Ačiū,- šyptelėjau vos galėdama įkvėpti,- Hana, o tau kelnės truputi kabo,- patampiau odines kelnes prie dreduotosios liemenio,- Nekažką.

-Taip, man irgi šlykščios,- nusijuokė ir nukulniavo atgal į savo kabiną išbandyti kitų drabužių.

Įsmukusi į savo kabiną slapčiomis, pro durų kraštelį nužvelgiau Adrianą bandydama tvardyti raudonį. Pastebėjęs mano žvilgsnį lėtai priėjo arčiau, taip beveik atsidurdamas mano matavimosi kambarėlyje. Žvelgiau į Adriano židrynę bandydama raminti sukilusias aistras.

-Raudonis jums tinka,- švelniai šyptelėjo įbedęs į mane akis ir pagreitinęs mano kvėpavimą bent dvigubai.

-Nesu pratusi prie komplimentų, pone Vaitner,- šyptelėjau prisiglausdama arčiau ir švelniai rankas užkeldama ant Adriano pečių.

-Nejaugi?- kilstelėjo antakiu,- Tokia nepaprastai kerinti moteris turėtų juose plaukioti kasdien,- šyptelėjo jis ir mano širdis pradėjo nevaldomai daužytis reikalaudama kažko daugiau apart nekaltų žvilgsnių.

-Manau teks imtis veiksmų norint tai pakeisti,- sušnabždėjau godžiai nužvelgdama jo lūpas ir apsilaižydama savąsias.

-Reikia pagalbos?- klustelėjo tyliai uždarydamas kabinos duris jas užrakindamas.

Jis silpnai šyptelėjęs užsimerkė priglausdamas savąsias lūpas ir sukeldamas drugelius pilve. Matyt, juos jusiu iki gyvenimo galo, vos žaviajam prisilietus prie mano nuogos odos. Adriano rankos apsivijusios mano liemenį prispaudė mane arčiau savęs priversdamas išsiriesti. Išsišiepiau supratusi kas vyks toliau. Jam staigiai kilstelėjus mane aukščiau, apsivijau kojomis jo liemenį. Adriano viena ranka švelniai kilo mano oda keldama raudoną suknelę mano šlaunimi aukštyn atidengiant mano kūną. Šiurpas vaikščiojo per odą nuo menkiausio prisilietimo. Galiausiai Adrianas nusileido švelniais bučiniais iki mano kaklo linkio, priversdamas užsimerkus kilstelėti smakrą duodant priėjimą. Rijau momentą bandydama nesusileisti iš geidulio anksčiau laiko. Klausiau kiekvienos Adriano komandos, jausdamasi lyg šokyje vedama vyro. Pasitikėjau kiekvienu jo judesiu ir net nepastebėjau kai suknelė jau gulėjo ant šalimais stovinčio minkštasuolio. Apsivijusi Adrianą per kaklą įsisiurbiau į jo saldžias lūpas. Žydraakis priglaudė mane prie sienos iškeldamas rankas ir vėl nusėdamas kaklą bučiniais, kartais silpnai suimdamas odą dantimis ir priversdamas išleisti duslią dejonę.

-Grubiai,- gundančiai tarstelėjau jam į ausį ir jis silpnai šyptelėjo.

-Su didžiausiu malonumu,- lėtai atšnabždėjo suvirpindamas mano kūną vien savo balso tembru,- panele Fost.

Neįsivaizdavau, kodėl Adriano formalumas sekso metu jaudino labiau nei bet kada. Galbūt tai priversdavo pasijusti kaip kokiame kvailame vaidmenų žaidime, kuriame vieninteliame galėjome būti kartu susijungę kūnais. Nors trumpam suteikdavome sau malonumus prieš grįžtant į realybę. Žaidžiau su ugnimi, kuri kiekvieną kartą nudegindavo vis stipriau priverčiant susimąstyti apie miglotą ateitį iš kurios norėjau daugiau nei vien vaidmenų žaidimo. Puikiai supratau kodėl moteris jam krito po kojomis ir net bijojau pagalvoti kelintoji buvau jam pati. Adriano žydrynė nuginkluodavo pirmiausiai, tad prisidėjus fiziniam aktyvumui tekdavo atsisveikinti su blaiviu protu, kuris rėkdavo apie laikinumą. Tais momentais man rūpėjo tik malonumas, kurį galėjo suteikti Adrianas. Prisilietusi prie žaviojo lūpų šimtas penkiasdešimtą kartą vis dar prarasdavau protą mano sielai pradėjus šaukti norint būti paimtai čia ir dabar. Šis kartas buvo jau trečiasis, kai Adrianas grubiai mane iškrušdavo priversdamas pamiršti kaip reikėjo dorai įkvėpti. Šis kartas buvo labiausiai intriguojantis, nes aistra pasirodė ne kur kitur bet prieš šventes prikimštoje parduotuvės kabinoje. Adrianui atsukus mane į veidrodį ir prie jo prispaudus įsiskverbė iš nugaros, ranka suimdamas mano gerklę. Pakėliau savo galvą į viršų rankomis įsiremdama į veidrodį. Net nebūčiau pagalvojusi, kad kadanors grubumas mane taip užves stimuliuodamas papildomus malonumo taškus. Padovanojęs kelis bučinius mano nuogai nugarai stipriau suėmęs gerklę pagreitino tempą. Per veidrodį mačiau, kad jo galva buvo šalia mano peties, kartais nuo karto jį pabučiuodamas. Jo plaukų galiukai švelniai kuteno mano nugaros odą sukeliant šiurpuliukus. Galiausiai jis atrėmęs savo nei kiek nesuprakaituotą kaktą paėmęs greitą tempą privertė kūną įsitempti laukiant pasirodant palaimos. Girdėjau jo netolygų kvėpavimą suprasdama ir apie žaviojo artėjančią kulminaciją.

-Adrianai!- sušukau galiausiai sutrūkčiojus kūnams baigus kartu.

Niekaip nepavykdavo susilaikyti kulminacijos metu be garsinio signalo net ir viešoje vietoje. Tik supratus kaip tai atrodė iš šono pridengiau delnu savo lendantį šypsnį žvelgdama į besišypsantį Adrianą. Net neabejojau, kad jis tuo tik mėgavosi. Vyro nutaikytas žvilgsnis į mane kėlė dvipusias emocijas, kurios sukėlė tikrą jausmų sprogimą viduje. Giliai kvėpavome renkdamiesi drabužius.

-Dėkoju už pagalbą,- išsišiepiau giliai įkvėpdama ir persibraukdama per kiek sulipusius plaukus.

-Daili suknelė žavingai moteriai,- sušnabždėjo prie ausies ir pakštelėjęs į skruostą paliko kabiną.

Tebestovėjau giliai bekvėpuojanti ir išsišiepusi iki ausų. Ponas žavusis žinojo kaip apžavėti moterį priverčiant ją alpti. Nebuvau tikra ar labiau norėjau palysti po dušu ar grįžtančio pono Vaitner. Susitvarkiusi prieš veidrodį ir pasiėmusi pakrikštytą suknelę palikau kabiną. Vis dra įraudusi, su didžiausia šypsena palikau kabiną. Priešais save išvydau Haną, kuri pavarčiusi akis išsišiepė.

-Nu jūs ir turit parako.

-Kai suknelė gera, taip ir būna,- šyptelėjau.

-Maniškiai pirkiniai taip pat neblogi, bet niekas už tai nedovanoja orgazmo,- nutęsė nueidama, o aš nusekdama iš paskos bandžiau pridengti naujai užsiliepsnojusį veidą.