ŽVARBUMA (raudona teatro uždanga)

II..5..II

Nugurkiau seiles išgirdusi dejonę už Adriano kambario durų. Susimąsčiusi apie savo veiksmų pasekmes pasukau link miegamojo. Keli didesni žingsniai ir aš jau stovėjau priešais mistines duris, dėl kurių čia ir įsliūkinau. Rankos prakaitavo, o širdis daužėsi bandydama ištrūkti. Po tiek nesėkmių bandant susisiekti su Adrianu nebebuvau tikra ko galėjau tikėtis už užvertų durų. Galbūt išsprūdusi dejonė buvo žinutė, kad net sužadėtinė buvo apgaudinėjama su kita? Gal žydraakis stipriai skyrėsi nuo asmens, kurį maniau pažįstanti ir prie kurio sugebėjau taip lengvai prisilipdyti? Kuo ilgiau stovėjau mąstydama apie Adriano nuodėmes tuo kokčiau darėsi. Pati negalėjau patikėti kokių scenarijų sugebėjo išmąstyti mano pašėlusios smegenys nepraėjus net kelioms minutėms.

Galiausiai lėtai iškvėpusi sukilusią įtampą nusprendžiau veikti, tad padėjusi ant rankenos sudrėkusią plaštaką pradariau duris. Mano akys tiesiu taikiniu nukrypusios į lovą iš karto išsiplėtė. Joje pamačiau gulintį vyrą, būtent taip kaip mano vizijose: įstrižai lovos, per sulenktus kelius, kojos lietė grindis, o viena ranka buvo numesta į šoną, o kita padėta ant krūtinės. Jis mūvėjo juodas, kostiumines kelnes ir juodus marškinius, kurie negludo it antra oda kaip anksčiau. Greitai prie jo priėjau šalia prisėsdama ir bandydama įsitikinti priešais mane gulinčio asmens fizine forma, kuri privertė suabejoti ar tai tikrai buvo tas pats žydraakis. Adrianas buvo stipriai sublogęs, numetęs bent dešimt kilogramų, perbalęs, susiraukęs, lyg kęstų didžiausius skausmus. Gailiai nužvelgiau kadaise buvusį nepriekaištingą moterų suvedžiotoją, kuris nebepriminė savęs. Perbėgusi akimis per vyrą suraukiau kaktą ir pati, negalėdama patikėti pokyčiais. Švelniai pirštais priliečiau jo šlapią kaktą, kuri buvo lyg deganti, ir patraukiau prie jos prilipusius plaukus. Nuo kada kraugerių oda sugebėdavo įkaisti iki tokios temperatūros? Visa tai man signalizavo apie ne kokias naujienas. Nuoširdžiai išsigandau dėl Adriano savijautos, tad nusprendžiau pabandyti neišgąsdinant pažadinti iš košmarų, neapgalvodama jo nustebimo dėl mano būvasties jo teritorijoje.

-Adrianai,- sušnabždėjau pirštais perbraukdama per vyro skruostą,- Adrianai,- dar kartą bandžiau laimę, bet jis išgirdęs mano šnabždesį pradėjo tik tankiau kvėpuoti,- Adrianai, prašau, pažvelk į mane,- tariau savo plaštaką uždėjusi jam ant kaktos ir priversdama jį silpnai prasimerkti,- Mielasis, Adrianai,- sušnabždėjau išvydusi ryškiai raudonas akis, kurios nieko gero nežadėjo,- Ką ji tau padarė?- klustelėjau susirūpinusiai žvelgdama į išsekusį vyrą.

Kaip mes su Izabele galėjome jį palikti tiek laiko su Sabatu lydere Betričia? Kodėl aš taip pasielgiau, jei širdis rėkte rėkė, kad privalėjau vykti pas Adrianą jau po kelių, siaubingai ilgų dienų? Ar aš prisiėmiau dalį kaltės net nežinodama realios situacijos? Kaip bebūtų, šiuo metu pykau ant savęs nepaklausius vidinio balso, priskirdama jį prie savo gyvenimo nuosmukio. Širdis plyšo matant tokios prastos būsenos vyrą, kuris visuomet trykšdavo neišsenkančia charizma, guviu protu ir nuginkluojančiu žvilgsniu. Dabar Adrianas nepriminė sėkmingo verslininko ar bent jau sveiko asmens. Kaip Betričia sugebėjo jį taip numarinti? Ką apskritai ji padarė žydraakiui? Jei bandytų gintis, kad tai ne ji, nė už ką nepatikėčiau. Betričios rytinė energija nesiderino su namuose palikto Adriano kančiomis. Adrianas turėjo daugybę verslo susitikimų. Žinoma, kurgi ne. Užuodžiau pradvokusią klastą ir machinacijas. Pradėjau abejoti dėl Betričios iš piršto laužtų kalbų Vaitner biure ir vestuvių tikrumo. Gi jaunikis turėtų įstengti bent pasirašyti vedybų sutartį. Džiaugiausi, kad spėjau įsikišti ir tikėjausi, kad dar nepavėlavau suteikti pagalbos pastatant Adrianą ant kojų.

Adrianas pradėjęs kažką nesuprantamo veblenti kilstelėjęs smakrą susiraukė. Supratusi, kad jam trūko oro, tuojau pat prasegiau marškinius ir mano akis pasiekė dar didesni išgąstis. Jo kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, o kraujagyslėse tekėjo kažkas tamsaus, kas tik padidino kontrastą tarp tamsių venų ir išblyškusios odos. Nebeišlaikiusi įtampos pradėjau tankiau kvėpuoti ir prilietusi žaizdotą jo kūną susiraukiau pati. Suėmiau švelniai jo skruostus ir atsukau į save.