ŽVARBUMA (raudona teatro uždanga)

/27/

Perštinčios akys bei apdujusios mintys pasitiko Adrianą įkaitusiai odai bandant susideginti iš vidaus, net jei ir purtė šaltis visą pajėgusį kūną. Kiekvienas įsitempęs raumenėlis bandė sunaikinti pusnuogį kraugerį, ant kurio šiuo metu gludo tik pradriskusios juodos kostiuminės kelnės. Nuogas pėdas raižė iš grindinio kyšančios surūdijusios vinys, tankiam kvėpavimui vis nesugebant susinormalizuoti. Suraukti antakiai nė sekundės nepaliko jo dailaus veidelio, žadėdami blogėsiančią savijautą viešnagės eigoje. Įsitaisyti, paskutinėms jėgoms apleidus kūną, buvo kone neįmanoma, nes Adrianas aiškiai jautė masyviuose grandinėse įkaltintas virš galvos iškeltas rankas. Kraujo spalvos akys silpnai prasivėrusios vėl staiga užsiverdavo, net ir mažiausiam šviesos šaltiniui patalpoje besikesinant išdeginti perštinčius akių obuolius. Belaisvis bandė bent už kažko užsikabinti prisimindamas paskutiniuosius momentus lyg pro miglą prasimerkus, bet jie buvo vien tik vilkimas akmenuota žeme tamsiais tuneliais bei nuolatiniai smūgiai kumščiais. Bandydamas pakilti ant kojų pasigirdo laukinis šauksmas panašus į urzgesį, nes stipriai sukąstas žandikaulis kone turėjo padėti pasiruoštam žygdarbiui. Agonija buvo puikiai matoma visai netoliese sėdinčio Džeikobo, kuris mėgavosi savo pranašumu prieš įžymųjį kraugerį.

-Kiek dar laiko planuoji stenėti?- pasiekė Adriano ausis prikimęs KK lyderio balsas kuris pastebėjęs vyro suglebimą jau sekantį momentą, gardžiai nusijuokė,- Ar patikėtum jei pasakyčiau, jog dar dorai net nepradėjau kankinimų?- paklausė staiga pakildamas nuo medinės kėdės Džeikobas, išeidamas į apšviestą erdvę priešais surakintąjį,- Nežinau ko tu apsivartojęs, prašvinkęs kraugerį, bet norėsiu suknistų atsakymų,- staigia grubiai sugriebė jis pusnuogį vyrą už smakro spausdamas jį dviem pirštais, priversdamas atsisukti,- Prasimerk kai su tavim kalbu,- paliepė, kai Adrianas pasiūlė tik stipriai surauktus antakius veide,- Rekomenduoju atsimerkti, Adrianai,- pasiūlė gražiuoju savo aukai nuo šalimais metalinio stalelio pasiimdamas mažą peiliuką, kuro šaltą geležtę pridėjo prie vyro torso apatinės dalies,- Na, pats prisiprašei, kraugerį,- konstatavo, ginklu pereidamas per Adriano torsą iki pat kaklo, dėl ko jis iš karto plačiai prasimerkė giliau įkvėpdamas ir atsitraukdama atgal,- Šaunuolis,- tarė patenkintas savimi Džeikobas nužvelgdamas negalinčio pasipriešinti asmens veidą iš arčiau,- Sveikas sugrįžęs. Manau prisistatyti man nereikia, tad keliauju tiesiai prie esmės,- išsišiepė jis būdamas vos kelioliką centimetrų nuo Adriano veido, mėgaudamasis galios pozicija,- Kur paslėpęs esi savo mieląją laboratoriją?

Kraugerys jau pametė realų skaičių kiek asmenų buvo nusitaikiusių į laboratoriją, jo viso gyvenimo darbą bei mylimą veiklą. Vyras visu tuo užsiėmė puikiai suprasdamas didžiulę naudą visuomenei bei atsakomybę už neaprėpiamą naikinimo galią. Žydraakis mokslininkas privalėjo savo gyvastimi apginti laboratoriją, net kai joje vykstantys procesai jam po kaklu pakišo kilpą jau pirmaisiais gyvavimo metais. Visgi šis kartas buvo šiek tiek kitoks, su budeliu be ilčių.

Iš Adriano lūpų neišsklidus nė garselio, Džeikobas nusijuokė ir trumpam nusisuko žengtelėjęs žingsnį tolyn. Garbėtroška mirtingasis maitinosi savo aukos bejėgiškumu, mėgaudamasis viena iš milijono akimirka. Jis jos laukė kiek ilgiau nei amžinybę. Džeikobas netruko užsimoti kumščiu, vožtelėjant kraugeriui per skuostą, kurio galva iš karto nusviro link kairės rankos. Surakintasis neturėjo pakankamai jėgų išspjauti kraujo savo burnoje, tad kiek prasižiojo leisdamas jam tiesiog ištekėti. Adrianas buvo nusivylęs savimi keikdamas dabartį, kurioje visos kortos buvo pas smurtaujantį oponentą.

-Kur suknista laboratorija, Adrianai?- pakartojo griežčiau klausimą per sukąstus dantis Džeikobas grubiai suimdamas kraugerį už plaukų ir papešdamas juos atgal,- Aš nenusiteikęs šiam tylos įžadui,- nuskambėjo grasinančiai pusnuogiui vyrui atsilenkus atgal susiraukiant,- Gi puikiai žinai, jog mažoji Mija yra šiame pastate,- šyptelėjo KK lyderis pagaliau atkreipdamas Adriano žvilgsnį, kuriame vėl užsidegė ugnelė,- Šaunuolis. O dabar duok laboratorijos lokaciją, nes priešingu atveju reikės imtis atitinkamų veiksmų nuskriaudžiant tavo dukrelę. Gi čia dėl jos pasirodei, tiesa?